J.Palaciosas: į Eurolygą pamėginsime patekti per Vieningąją lygą

VTB Vieningosios lygos ketvirtfinalio mačo išvakarėse interviu mūsų svetainei davė vienas iš „Lietuvos ryto“ lyderių Juanas Palaciosas. Vilniaus komanda, reguliariajame sezone savo grupėje užėmusi antrąją vietą (13 pergalių – 5 pralaimėjimai), dėl kelialapio į pusfinalį kausis su Liubercų „Triumf“.

Palaciosas, kuriam asmeniškai šis sezonas buvo sėkmingas, papasakojo apie apmaudų pralaimėjimą Kauno „Žalgiriui“ Lietuvos krepšinio lygos pusfinalyje, rado naują stimulą klubui, prisiminė savo pergalingą tritaškį per rungtynes su „Kalev“, prisipažino, kad gerokai patobulėjo žaisdamas vidurio puolėjo pozicijoje bei pasidalijo prisiminimais apie žaidimą Luisvilio universiteto komandoje, kurią treniravo gasusis Rickas Pitino.

– „Lietuvos rytas“ trečiadienį patyrė apmaudų pralaimėjimą trečiosiose, lemiamose Lietuvos krepšinio lygos pusfinalio rungtynėse. Kokie pagrindiniai įspūdžiai iš šio mačo?

– Beprotiška arena. Panašu, kad „Žalgiris“ yra pati populiariausia komanda Lietuvoje, todėl netgi žaidžiant namuose tu jauti, kaip galingai palaikomi varžovai. Žaisti tokioje atmosferoje neįtikėtinai sudėtinga. Dabar mums liko tik pamiršti šią apmaudžią nesėkmę ir ruoštis likusiems mačams. Sezonas „Lietuvos rytui“ dar nesibaigė.

– Ar po tokio smūgio bus sunku nusiteikti kitam turnyrui ir kitai serijai?

– Be abejo, tai sunku. Visų pirma – morališkai. Turėjome gerą sezoną Lietuvoje ir nuo finalo mus skyrė vos viena pergalė… Deja, iškovoti jos nepavyko. Dabar visi sutrikę, ir ne taip lengva surgrįžti į įprastą būseną, ateiti į salę ir pradėti treniruotis. Tačiau profesionalai būtent tai ir privalo daryti. Savo fanams mes pasistengsime pademonstruoti geriausią galimą komandos žaidimą.

– Tuo labiau, kad dar nepraradote galimybių patekti į Eurolygą per VTB Vieningąją lygą…

– Taip, žinoma. Čia ir yra pagrindinė motyvacija. Ne taip lengva viską pamiršti, tačiau mes pasistengsime sezoną pabaigti sėkmingai.

– Ką žinote apie savo būsimus varžovus – Liubercų „Triumf“ krepšininkus?

– Prisipažinsiu, kad visos mintys iki šiol buvo sutelktos rungtynėms su „Žalgiriu“, nebuvo laiko galvoti apie kažką kitą. Tačiau galima drąsiai teigti, kad „Triumf“ yra pakankamai gerai subalansuota komanda, turinti daug individualiai pajėgių žaidėjų. Lengva mums tikrai nebus.

– Antroje VTB Vieningosios lygos sezono dalyje jūs ėmėte žaisti sėkmingiau ir tapote vienu iš komandos lyderių. Su kuo tai susiję?

– Man šis sezonas apskritai labai sėkmingas. Greičiausiai, pats geriausias per karjerą. Iš manęs daug nesitikėjo, manė, jog būsiu pajėgiu atsarginiu ir kilsiu nuo suolelio pakeisti lyderius. Aš visuomet žaisdavau sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, tačiau paaiškėjo, jog galiu būti ir „centru“. Tai buvo naujas iššūkis; aš pradėjau progresuoti, tapau universalesnis. Žinoma, prisidėjo ir žaidimo Eurolygoje patirtis. Iki tol tiek daug rungtynių per vieną sezoną nebuvo tekę žaisti, o dabar per kiekvieną mačą tekdavo grumtis su labai pajėgiais oponentais. Visa tai padėjo man tapti geresniu.

– „Lietuvos rytas“ šiame sezone žaidė trijuose frontuose, grafikas buvo įtemptas. Kaip vertinate tokią patirtį?

– Žinote, kiekvienas žaidėjas nori daugiau rungtyniauti, nei treniruotis. Tai faktas. Labiausiai pavargsti kelionių metu, ne visada spėji pasirengti susitikimui su kita komanda. Tačiau tai ne bėda. Tokia patirtis man labai padės ateityje.

– Jūs žinote kaip susiklostė pirmosios dvi ketvirtfinalio serijos tarp CSKA ir „Lokomotiv-Kuban“ rungtynės? 2:0 Krasnodaro komandos naudai, su kuria šiame sezone susitikote keturis kartus – VTB Vieningoje lygoje ir Eurolygoje. Kaip manote, kas padeda „Lokomotiv“ ant menčių guldyti čempionus?

– Tai puiki ir sėkmingai valdoma komanda. Mums pasisekė ją įveikti pirmose rungtynėse, tačiau likusias tris laimėjo „Lokomotiv“. Krasnodaro ekipos sudėtyje yra daug atletiškų ir labai talentingų žaidėjų, todėl aš nesu nustebęs jos sėkme dvikovose su CSKA.

– „Lietuvos ryto“ sirgaliai turbūt ilgai prisimins jūsų tritaškį per paskutines reguliariojo sezono rungytnes su „Kalev“. Jūs specialiai treniruojate tolimą metimą?

– Koledže aš buvau sunkusis krašto puolėjas, tačiau kartais žaisdavau ir kaip „trečias numeris“, galintis kelti grėsmę metimais iš tolimesnių distancijų. Ispanijoje aš atlikau varžovų gynybą ištampančio puolėjo vaidmenį, todėl taip pat retkarčiais atakuodavau iš tritaškio zonos. Aikštelėje sau nestatau sienų, tiesiog žaidžiu krepšinį ir stengiuosi būti naudingas. Žinoma, vidurio puolėjo pozicijoje nėra labai daug vietos improvizacijai, tačiau jeigu jau atsiduriu laisvas prie tritaškio linijos – visuomet metu.

– „Lietuvos ryte“ du kartus per sezoną pasikeitė vyriausieji treneriai. Kokią įtaką tai turėjo komandai?

– Trenerio pakeitimas – darbinis momentas. Mums, žaidėjams, telieka adaptuotis prie naujos sistemos ir taisyklių, tačiau dažniausiai mūsų rolės išlieka nepakitusios. Iš tikrųjų, skirtumų nėra tiek jau daug. Pavyzdžiui, Lietuvos čempionate naujas treneris nusprendė išnaudoti mane kaip žaidėją, kylantį nuo atsarginių suolo, tačiau mano funkcijos niekuo nepasikeitė.

– Kaip jums patinka Lietuva?

– Čia žavu, ypač kuomet šilta (juokiasi). Žmonės labai mieli ir draugiški. Vilnius yra gana lėtas miestas, bet tai netgi šaunu. Man čia patinka. Dabar oras puikus – galima pasiilsėti gamtoje.

– Jūs žaidėte Luisvilio universiteto komandoje, kuri garsėja beprotiškais sirgaliais. Galima juos palyginti su lietuviais? Juk šioje šalyje krepšinis – populiariausia sporto šaka.

– Nemanau, jog mūsų planetoje yra kita vieta, kurioje atmosfera būtų panaši į mano koledžą. Ten absoliučiai visi domisi krepšiniu, palaiko tave bet kurioje situacijoje ir tiesiog myli krepšinį. Žinoma, Lietuvoje tai irgi kažkas daugiau, nei sportas. Ir asmeniškai mane tai labai motyvuoja – žaisdamas pilnoje žiūrovų salėje tu motyvuojiesi vien nuo jų energijos.

– Pirmajame savo sezone NCAA jūs su komanda patekote į čempionato finalo ketvertą. Kokie prisiminimai liko iš tų laikų?

– Tai buvo puiki patirtis, tikra gyvenimo mokykla. Savo laiku aš galėjau pasukti ir į kitą, kur kas mažesnį universitetą ir ten tapti pagrindine žvaigžde, tačiau esu laimingas, kad pasirinkau ne tokį kelią. Mes pasinaudojome savo galimybe ir patekome į finalo ketvertą. Tokie dalykai nepamirštami, jie liks su tavimi visą gyvenimą. Tada aš dar nesupratau, kad ne kiekvienas sezonas bus toks sėkmingas. Žaidėjo karjera – tai pakilimai ir nuopuoliai. Būdamas pirmakursis galvojau: „Štai, mes šiemet patekome į finalo ketvertą, o kitais metais jau tikrai tapsime čempionais“. Visgi laikui bėgant supratau, kaip sunku būti pirmam ir siekti savo tikslų.

– Jūsų treneriu tuo metu buvo garsusis Rickas Pitino. Ko jis jus išmokė per ketverius metus?

– Po jo man nebebaisus joks kitas treneris (šypsosi). Su Pitino tu pradedi žiūrėti į žaidimą visai kitomis akimis. Tu pradedi suprasti detales. Kaip pasirengti rungtynėms fiziškai ir morališkai, pasiketi formos piką prieš svarbiausius mačus – viso to išmokau Luisvilyje. Ši patirtis man padeda ir dabar.