D.Rimkus: apie gėdą dėl veiksmų ringe, maldas už A.Misiūną ir neapykantą jam, papildomą trenerį, pyktį su mama dėl saldainių ir netikėtus žmonių plojimus
Dovydas Rimkus ir Matas Pultaražinskas | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Šeštadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyko jubiliejinis „UTMA 10“ kovų turnyras, kuriame pergalę anksčiau laiko pasiekė dainininko Radži į ringą lydimas Dovydas „Rimkenzo“ Rimkus (4-4 UTMA), atsirevanšavęs už anksčiau patirtą pralaimėjimą paskutinę savaitę į šią kovą atėjusiam ir teisinių problemų turintį Arnoldą Misiūną pakeitusiam Matui Pultaražinskui (1-5 UTMA).
D.Rimkus ir M.Pultaražinskas pirmą kartą kovojo šių metų balandį vykusiame „UTMA 8“ turnyre, o tada svorio kategorijoje iki 75 kg pergalę teisėjų sprendimu iškovojo M.Pultaražinskas.
Šį kartą kova vyko svorio kategorijoje iki 77 kg, tačiau ir pats M.Pultaražinskas buvo pripažinęs, jog jam tai yra per aukšta svorio kategorija ir nuo šiol jis kovos žemesnėje svorio klasėje.
D.Rimkus kovos metu nevengė šaipytis iš varžovo, imitavo įvairius judesius klubais, o po raundo šoko ringo viduryje. Pasibaigus kovai jis taip pat atliko keletą breiko judesių ringo viduryje, o galiausiai iškeikė jam švilpančius sirgalius.
„Tie, kas heitina, švilpkite, kiek norite. Aš „him“, o jūs – ne. Jūs klausot, ką mažytė jums pasakot. Jūs net „pydiso“ nesugebate atnešti moteriai. Aš uždirbu pinigus, o jūs ką? Tik švilpiat iš trečio aukšto, nevykėliai. „All the smoke“, „all the smoke“. Žiūrėkite, kaip aš toliau laimiu ir gerėju. Švilpkite kiek norite, aš su Radžiu, o ne jūs. Myliu jus visus, nesvarbu ar mylit, ar palaikote, išsiliekite, manęs tai neliečia. Dabar lėksiu pas prostitutes, šausiu kokso ir varysiu viską statyti ant raudono“, – šaukė D.Rimkus ir sulaukė plojimų.
Po turnyro vyukusioje spaudos konferencijoje D.Rimkus buvo kiek ramesnis, atsiprašė M.Pultaražinsko už ringe rodytus veiksmus, įvardino dvi norimas ateities kovas ir papasakojo apie savo gyvenimą.
„UTMA 10: D.Rimkus – M.Pultaražinskas (11.02) 23 nuotr.
„Visų pirma – didžiausias dėkingumas „Titano“ komandai. Jeigu ne toks pasiūlymas pakeisti Arnoldą, nebūčiau net kovojęs. Noriu padėkoti Mariui, Matui. Prasileidau tikrai neblogų smūgių. Pakeitus stilių pirmu numeriu, laikau tai sėkme. Visiškai nenuvertinu Matu ir džiaugiuosi pergale, tačiau labai nesmagu, kad paslydau ant emocijų ir pradėjau ringe išdarinėti nesąmones. Man dėl to labai gėda ir skauda širdį, dar kartą noriu atsiprašyti. Matas už 70 kg yra žiaurus kovotojas, žiūrėdavau jo kovas. Atsimenu kitoje organizacijoje, jog Matas kažką, kažką.. Duosiu jam geresnių varžovų, atsimenu juodaodį tokį, kuris „belekiek“ diržų turi ir „bam“, jis negauna. Aš visada svajojau tos organizacijos diržą laimėti, o jis tų diržų turėjo keturis ar penkis ir visada apgindavo. Yra net laimėjęs prieš mano buvusį geriausią draugą, buvo tikrai nereali kova. Jis yra žiauriai kietas ir vertas pagarbos, tiesiog jam reikia kovoti žemesnėje svorio kategorijoje, kaip ir man. Aš už 70 kg jaučiuosi žiauriai geras, o už 77 – toks... Stengiuosi, bandau. Pralaimėjimai mane sustiprina. Jeigu nebūčiau pralaimėjęs M.Pultaražinskui, jaučiu būčiau likęs Tailande. Ten man siūlė geriausias sąlygas, bet ačiū Dievui likau Lietuvoje. Fizinio treneriui sakiau, kad man trūksta jėgos, tada pusę metų ją stiprinome, gerėjau fiziškai ir po truputį žiūriu, kad esu sustiprėjęs.
Įdomu, kas bus toliau. Kartais meldžiuosi už Misiūną, kad jį paleistų ir įvyktų ta mūsų kova. Aš jam realiai jaučiu neapykantą, tiek jis mane nervuoja, tiek nepagarbos. Žiauriai norėčiau anksčiau laiko jį pribaigti. Čia yra mano problema, kad turiu tokių blogų intencijų, bet labai norėčiau sukovoti ir išsilieti. Dar norėčiau atsirevanšuoti Raimondui Krilavičiui, nes tada savimi tikrai nepasitikėjau, buvo šokas, daug spaudimo ir tikrai prastai sukovojau, o dabar pasirodžiau tikrai geriau. Esu vertas su juo stovėti ringe ir nesu ne ką prastesnis ringe“.
– Ringe žadėjai, ką veiksi. Ar dar laikaisi šių planų?
– Pajuokavau ten, nesąmones kalbėjau. Aišku, mėgstu statyti, bet prostitutėms pinigų neišlaidauju. Seniau norėjau dėl principo, kad ego pasikelti. Yra tokia Karalienė Nimfa, pas ją žiauriai norėčiau nuvykti, bet kiek skambinau, visada užimta, man laiko nėra. Vien principo reikalas.
Bet šiaip dabar turiu draugę, kuri palaiko. Negaliu patikėti, kad suradau tokią draugę ir ant tiek viskas gerai, jog kartais galvoju, kad taip nebūna. Visą laiką prieš ją jaučiuosi vyras, ji palaiko, neišsikalinėja, negeria, nerūko – Dievo dovana. Man padarė įprotį eiti į mišias. Atradau Dievą dar kartą, klausau visas mišias, visiems rekomenduoju. Po truputį stengiuosi tobulėti kaip žmogus. Kiek man tai pavyksta? Nežinau, man rodos gerėju. Kaip kovotojas jau po truputį irgi.. Atsirado Dievo dovana man – papildomas treneris Herkus, kuris į mane labai gražiai žiūri, jo tėvukas irgi palaiko. Jie priėmė mane į šeimą ir gavau labai daug palaikančių žinučių. Kai visi mane nurašė ir buvo tas pajuokavimas apie vaikus, nors aš nemačiau tuo metu nieko blogo tame, nes Dominykas man yra vienas mėgstamiausių kovotojų ir asmenybių. Žinau, kad daug kas jo nemėgsta, bet aš jį myliu. Aš atsiprašiau, supratau padaręs klaidą, gyvenu toliau. Labai vertinu žmones, kurie neskuba nurašyti suklydusių žmonių. Visi mes norime būti geri žmonės ir norime vieni kitiems gero, bet kartais visko būna, kai tave patį įžeidinėja, pats pasakai kažką negero.
Būna, kad ir mamai kažką negražaus pasakau ir būna gėda. Prieš kovą susipykau su mama, nes iš jos šaldytuvo suvalgiau saldainių ir aš ją kaltinau dėl to. Visada tas pats būna, čia mano šeimos problemos, atsiprašau, kad jums tai reikia klausyti. Aš myliu savo mamą, bet būna visokių dalykų gyvenime. Stengiuosi būti kuo ramesnis, kuo draugiškesnis, bet yra kaip yra.
– Ar be R.Krilavičiaus ir A.Misiūno sąraše dar yra kokių pavardžių?
– Norėčiau suremti pirštines su kuo stipresniais priešininkais, pasitikrinti, kiek aš galiu, kiek atstoviu, kaip prasileidęs reaguoju. Norėčiau turėti ir diržą, bet nereikia per daug planuoti. Prieš pirmą kovą su M.Pultaražinsku galvojau, kad grįžęs iš Jono Joneso seminaro laimėsiu, buvau laimėjęs diržą Tailande iki 90 kg, buvau užsivedęs, bet grįžau, galvojau nukirsiu, o Matas nekrenta. Aptaškavo, aptaškavo.. Galvojau nuteisėjavo, bet pažiūrėjau kovą – realiai nutaškavo antru numeriu. Likau Lietuvoje ir tai geriausias sprendimas. Labai džiaugiuosi, kad viskas taip dėliojasi, jog esu pasisėmęs patirties iš daugelio klubų. Kai sportavau „Titane“, įstrigo Mariaus Misiūno žodžiai, kad turiu mėgautis kiekviena akimirka ringe. Tik dabar aš suprantu tuos žodžius – ar ant manes švilpia, ar ploja, kiekvieną emociją reikia išjausti ir išgyventi. Kiti žmonės to negali patirti, nes jų gyvenimas yra darbas – namai – žmona, gyvena ir gyvena. Pas mane niekas neprognozuojama. Pasakiau ringe nesąmone apie koksus, prostitutes ir t.t., o žmonės ploja atsistoję. Kas per šūdas? Čia nesąmonė. Čia turėtų uždengti vaikams ausis, o čia žmonės ploja, kas čia vyksta? Nieko negali žinoti, kaip čia kas.
Nežinau, kas man čia darosi, per daug emocijų, esu visai laimingas. Labai noriu kuo greičiau grįžti į treniruotes, labai noriu nevalgyti nesąmonių, bet vidinis mano balsas nori valgyti nesąmones. Tų nesąmonių valgymas man gadina gyvenimą.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
