Pasaulio ralio reido čempionas L.Kancius priėmė naują sportinį iššūkį: „Dar viena smagi nesąmonė“

 „Draugai įtraukė mane į dar vieną... Turbūt, turiu pripažinti, kad į nesąmonę, – juokėsi Lietuvos funkcinio sporto čempionate debiutavęs pasaulio ralio reido čempionas klaipėdietis Laisvydas Kancius. – Tačiau matau, kad tai bus smagus iššūkis, kažkas naujo gyvenime“.

Liepos 26-28 dienomis Druskininkuose vyksta Lietuvos bei Europos funkcinio sporto čempionatai.

L. Kancius varžosi „Sport“ kategorijoje ir atstovauja komandai „Atsipūtę“.

„Vienos durys užsidaro, kitos – atsidaro, – šypsojosi atletas. – Man nuolat norisi išbandyti vis kažką naujo. Sporto salėje tikrai nesu naujokas, su vaikinais judame kas antrą dieną. Taip mane ir įkalbėjo užsiregistruoti. Negalėjau atsispirti jų primygtinam „Privalai važiuoti“. Pasirašiau avantiūrai, nors Klaipėdoje vyksta Jūros šventė“.

Po pirmosios, ištvermės, Lietuvos funkcinio sporto čempionato rungties L. Kancius atviravo, kad tikrai jaudinosi. „Pagerinau savo salės asmeninį rekordą, tačiau savo užsibrėžto tikslo pasiekti nepavyko, pritrūko penkių sekundžių, – sakė sportininkas. – Bet džiaugiuosi, atvykau su nusiteikimu, kad svarbiausia yra dalyvauti“.

Laisvydas Kancius l Manto Stankevičiaus nuotr.

Paklausus, kaip nusiteikęs visoms trims sunkioms čempionato dienoms, L. Kancius tik nusijuokė. „Dakare vargti tekdavo 12-14 dienų, tad manęs čia taip greitai neskubėkite nurašinėti, – šypsojosi Laisvydas. – Suprantu, kad kiekviena diena bus parengusi staigmenų, kurios tikrai nebus lengvos. Bet neskubu ir gyvenu tik šia diena, pamatysime, kaip seksis pirmąją dieną, o vėliau jau galvosiu apie kitą“.

L. Kancius paskaičiavo, kad sporto salėje lankosi nuo vaikystės.

„Tačiau funkcinio sporto iššūkiui pasiryžau pirmą kartą, – teigė „Atsipūtę“ komandos narys. – Treniruotės šiek tiek buvo nukreiptos į funkcionalumą. Prieš porą savaičių buvo paskelbtos Lietuvos čempionato užduotis, kurias teko išmėginti salėje. Žinau, kad dėl pirmosios rungties nuo kolegų gausiu pylos už nepasiekta aukštai iškeltos kartelės, bet vis vien jiems labai padėkosiu, kad mane čia atsivežė“.