R.Jokubaitis prisiminė, kaip pats kėlėsi naktį, kad palaikytų Lietuvos rinktinę: „Jeigu žmonės norės, atsikels ir palaikys mus“

 Jau artėjančią naktį Lietuvos rinktinė Puerto Rike pradės 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių atrankos turnyrą, kurio pirmose rungtynėse susikaus su Meksikos rinktine.

Rungtynės prasidės naktį iš antradienio į trečiadienį 3.30 val. Lietuvos laiku.

„Turime laimėti, kad patektume į olimpines. Praėjusiais metais su Meksika žaidėme Filipinuose, turime medžiagos iš praėjusių metų, kadangi jų sudėtis nelabai ir pasikeitusi, o mūsų – kitokia. Vienas tikslas yra laimėti, bet kai pirmos rungtynės, tai visada yra kažkoks jaudulys, dar nėra pripratimo prie salės ir lankų. Laukiame rungtynių ir turime paimti pergalę“, – prieš susitikimą kalbėjo Rokas Jokubaitis.

– Dabar irgi mėtėte ilgiausiai iš visų. Ar yra jaudulys pasirodyti geriausiai iš visų?

– Ne, čia mano rutina. Vis tiek nauja saulė, nauji lankai. Nelabai kažkur turime ir kur skubėti, reikia tik išsimiegoti, bet laiko yra.

– Kaip sekasi rasti chemiją su pagrindiniu centru Domantu Saboniu?

– Gerai, su juo niekada nebuvo sunku atrasti chemiją. Atrankoje dabar jis bus vienas, ant jo pečių bus daugiau nei 2022 m. Europos čempionate. Labai lengva su juo žaisti, nemanau, kad kažkam su juo yra sunku. Jis sukuria mums, mes sukuriame jam ir jis bus pagrindinė jėga šiame turnyre.

– Ar nėra kažkiek keista, kai D.Sabonis atsikovoja kamuolį ir skuodžia į puolimą su juo, o tau reikia bėgti be kamuolio?

– Reikia šiek tiek laiko priprasti. Reikia priprasti prie kamuolį varančio centro, bet kai šitą išdirbsime labai gerai, kitoms komandoms bus galvos skausmas. Turėti tokį įžaidžiantį penktą numerį yra vienas privalumas.

– Kaip vyksta žaidimas, kai Domas turi kamuolį?

– Tai yra laisvas krepšinis, duodame Domui atsivaryti kamuolį ir jau jis sprendžia, į kurią pusę paduoti kamuolį. Tai buvo trenerių prisitaikymas prie Domo, jog duoti jam kurti, nes NBA jis tai daro labai gerai. Su tiek daug opcijų jis gali ir pats užsibaigti, ir mums skirstyti kamuolius.

– Ar galima sakyti, kad po daug metų rinktinė bus visiškai kitokia pagal žaidimo stilių?

– Žaidimas šiek tiek skirsis, nes dabar turime įžaidžiantį centrą, kurio neturėdavome. Keisis tas žaidimas ir nemanau, kad bus daug „postinimo“. Komandos prie mūsų taikysis, mums irgi reikės kažką pakeisti. Ir patys matome bei jaučiame, kad žaidimas yra greitesnis ir bus šiek tiek kitoks.

– Jonas Valančiūnas pasirašė sutartį su „Wizards“. Kaip pats reagavai į tą žinią?

– Net nežinau. Nesitikėjau, kad bus į Vašingtoną, buvo paplitę, kad kelsis į „Lakers“, o man jie patinka. Manau, kad jis žiūrėjo geriausios situacijos sau ir šeimai, o Vašingtonas yra gera vieta, apie kurią girdėjau vien gerus dalykus. Jis gaus daug žaidimo minučių ir bus vedantysis centras.

– Kokia yra jūsų situacija su „Barcelona“?

– Kol kas jokių pasistūmėjimų. Paskelbė pasirašymą su treneriu, turime su juo pasikalbėti.

– Dramblio Kaulo Krantas skamba kažkiek apgaulingai? Kiek rimtai į tai reikia pažiūrėti?

– Čia visiems – tiek mums, tiek fanams. Čia tokios egzotiškos šalys, bet žinome, kaip yra šiuolaikiniame krepšinyje, moką jį žaisti visi. Reikia nežiūrėti, kas yra ant popieriaus ir žaisti savo žaidimą. Čia atvažiavome iškovoti pergales ir nesvarbu, prieš ką žaisime.

– Turite pirmojo įžaidėjo rolę, vesite komandą į olimpiadą. Kaip pačiam tai skamba asmeniškai?

– Kol kas dar nelabai suvokiu, olimpiada yra svajonė nuo mažų dienų. Labai tikiuosi, nors nenoriu nieko prikalbėti, bet tikiuosi, kad būsime olimpiadoje.

– Kurios olimpinės žaidynės jums buvo tos pirmosios, kurias prisimenate?

– Manau, kad 2012 m. Pamenu 2012 m. vasaros pradžią, kai vyko atranka Venesueloje ir pats kėliausi 3-4 ryto, kaip ir dabar bus Lietuvoje. Užplūsta geri prisiminimai, tikrai palaikiau Lietuvos rinktinę, o dabar turime šansą padaryti tą patį. Jeigu žmonės norės, atsikels ir palaikys mus.