Apie karjeros pabaigą užsiminęs D.Poirier pateikė atsaką I.Machačevui: „Aš pribaigsiu Islamą arba jis pribaigs mane. Tai tiesiog būdas, kuriuo aš kovoju“

  Birželio 1-ą dieną (naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos laiku) Naujajame Džersyje įvyks „UFC 302“ mišrių kovos menų turnyras, kurio pagrindinėje kovoje Dustinas Poirier trečią kartą bandys tapti neginčijamu lengvo svorio kategorijos čempionu, kai susitiks su dabartiniu titulo savininku Islamu Machačevu.

D.Poirier prieš tai kovose dėl čempiono titulo pralaimėjo I.Machačevo draugui ir treneriui Chabibui Nurmagomedovui bei brazilui Charlesui Oliveirai, tačiau prieš būsimą kovą jo pasitikėjimas savimi yra didesnis nei bet kada anksčiau.

„Tai nesijaučia kažkokia didesnė kova. Tiesą sakant, šioje pozicijoje jaučiuosi patogiau nei bet kada anksčiau“, – sakė D.Poirier. „Aš žinau, kad tai yra didelis įvykis, atsižvelgiant, kur yra mano karjera. Kaip jau ne kartą sakiau, tikriausiai negausiu kito šanso užlipti ant šių laiptų, man jau 35-eri“.

„Deimanto“ pravarde turintis D.Poirier pasiruošęs spindėti šioje kovoje, kuri gali būti ne tik paskutinė jo kova dėl titulo, tačiau galbūt net ir paskutinė karjeroje.

„Viskas priklauso nuo jausmų“, – aiškino D.Poirier. „Ar noriu tai daryti dar kartą? Aš tai myliu. Bijau, kad neturėsiu galimybės tai daryti dar kartą, tačiau taip pat žinau, kad jaučiuosi kaip sugedusi plokštelė ir kiekviename interviu kartoju tą patį, tačiau kiek galiu atiduoti savęs šiame sporte, kol...? Kiekvieną kartą, kai ateinu į narvą, palieku gabalėlį savęs, kurių negaliu susigrąžinti atgal.

Kartoju tai vėl ir vėl, bet iš tikrųjų apie tai galvoju rimtai. Man tai nėra gerai ir aš tą suprantu. Ar kartočiau tai? Šimtu procentų, tai man davė viską, ką turiu ir ką myliu. Tai mane daug ko išmokė. Bet man 35-eri ir aš turiu dukrą, kuriai tuoj bus aštuoneri. Turiu verslą, šeimą. Mano žmona tikrai pavargo nuo mano išvykimų. Būti treniruočių stovykloje ir būti įsitempusiam dėl dar vienos kovos.. Pavargau pasiilgti šeimos, praleisti išvykas ir gimtadienius. Noriu būti šalia savo šeimos ir turėti rutiną. Esu labai dėkingas už kovas ir, kaip jau sakiau, kartočiau tai dar kartą, bet kada bus tas taškas, kai to bus per daug?“

Trečiadienį vykusioje žiniasklaidos dienoje I.Machačevas teigė, kad D.Poirier ir jo treneris netiki, jog jie gali jį įveikti, tačiau pats D.Poirier pasišaipė iš tokios minties.

„Aš tikrai galiu laimėti šią kovą“, – sakė D.Poirier. „Jeigu paliesiu jo smakrą, jis kris žemyn ir tai jis sužinos šeštadienį. Galbūt tuo jam nereikia tikėti, tegu išlieka pozityvus ir eina pasitikėdamas savimi, bet jeigu nemanote, kad turiu šansą laimėti, meluojate sau“.

Nesvarbu, kurioje padėtyje narve atsidurs D.Poirier, jis yra įsitikinęs, kad jeigu laikysis savo metodų, jis iškovos pergalę. D.Poirier žino, kad visos kalbos prieš kovą nieko nereiškia, kai užsidaro narvo durys, nes viskas priklauso nuo technikos atlikimo.

„Per daugelį metų kovodamas išmokau, kad žiniasklaida, mano varžovai, jų stovyklos ir kritikai neturi jokios reikšmės“, – sakė D.Poirier. „Viskas yra mano rankose. Aš esu vienintelis vyrukas, kuris turi galimybę tai padaryti. Aš esu tas, kuris sėdi vairuotojo vietoje. Visi tie kalbantys vyrukai yra keleiviai arba sėdintys ant galinės sėdynės. Aš vairuoju ir pažiūrėsime, kur tai nuves. Žinodamas savo jėgą ir tikėdamas savo įgūdžiais, aš nesirūpinu, visa tai tik triukšmas.

Kiekvieną kartą tai yra kova. Žudyk arba būsi nužudytas. Žinau, kad daug kas taip sako, bet tai yra tiesa. Aš pribaigsiu Islamą arba jis pribaigs mane. Tai tiesiog būdas, kuriuo aš kovoju“.

I.Machačevas taip pat teigė, kad D.Poirier yra toks pats, koks buvo ir 2019 m., kai pralaimėjo Chabibui Nurmagomedovui, tiesiog dabar yra senesnis, tačiau pats D.Poirier viską mato kitaip.

„Ta kova buvo prieš daugelį metų. Jeigu nesu geresnis kovotojas nei tada, vadinasi iššvaisčiau savo gyvenimo metus“, – sakė D.Poirier.

Visgi jis sutiko su I.Machačevu, kad stilistiškai ši kova jam nėra paranki.

„Jis teisus. Per pastaruosius 17-18 metų, man tai yra sunkiausio stiliaus kovos. Vyrukai, kurie yra stiprūs imtynininkai, gerai kontroliuojantys viršutinę dalį, jie gali nukreipti kovą ten, kur nori“, – sakė D.Poirier. „Esu iš tų kovotojų, kuriems geriau sekasi tiesiog kovoti. Jeigu jie gali tai sulėtinti ir paversti tai varžybomis, man yra blogiau, nes man reikia, kad tai būtų kova“.