Tyrimas rodo, kad dalyvavimas pasaulio čempionate pagerino krepšininkų rezultatus klubinėse komandose

 Jūsų dėmesiui naujausia Lietuvos krepšinio federacijos laida „Energija pergalėms“, kurią pristato kompanija „Elektrum“.

Šioje laidoje Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas pristato kartu su Klaipėdos universiteto studentu Alperu Konaku atliktą tyrimą apie žaidėjų dalyvavimo rinktinės varžybose įtaką jų asmeniniams rezultatams klubiniame krepšinyje.

„Rinktinės yra krepšininkų geresnės karjeros platforma klubiniame čempionate, – pažymėjo Mindaugas Balčiūnas. – Rinktinė sustiprina krepšininką įvairiom kryptim, įvairiais aspektais, ypatingai psichologiškai.”

Tyrime buvo analizuojami žaidėjai, atstovavę pirmojo aštuntuko rinktinėms, dalyvavusioms 2023 m. FIBA pasaulio taurės turnyre. Buvo fiksuojami žaidėjų klubinio krepšinio statistiniai rodikliai prieš pasaulio čempionatą ir po pasaulio čempionato. Tų žaidėjų, kurie po pasaulio čempionato pakeitė lygą (pvz., perėjo iš NBA komandos į Eurolygos komandą), statistiniai duomenys nebuvo įtraukti.

„Siekiant kuo didesnio objektyvumo, nuspręsta naudoti statistinę medžiagą tik tų žaidėjų, kurie žaidė toje pačioje lygoje praeitame sezone ir šiame sezone. Tai atmetus žaidėjus, kurie migravo, liko šešiasdešimt septyni žaidėjai per aštuonias rinktines ir tai pilnai atitiko statistines imtis ir visus reikalavimus, kurie reikalingi statistiniam reikšmingumui nustatyti“, – tyrimo objektyvumą ir patikimumą aiškino vienas LKF vadovų.

Krepšininkai buvo suskirstyti į tris pakopas – NBA; Eurolyga ir G lyga; Europos taurė, FIBA čempionų lyga ir NCAA – ir iš viso analizuoti 23 statistiniai rodikliai (atkovoti kamuoliai, pelnyti taškai, metimų skaičius ir pan.).

„Iškart pasakysiu, kad devynių esminių statistinių rodiklių, tokių kaip metimų skaičius, pataikymų procentas, perimtų ir atkovotų kamuolių, rezultatai turėjo statistiškai reikšmingą tendenciją gerėti. Tai reiškia, kad krepšininkai po pasaulio čempionato visus šituos technikos veiksmus atliko ženkliai geriau”, – tyrimo rezultatus aiškino M. Balčiūnas.

Analizuojant NBA rungtyniaujančių krepšininkų statistiką, pastebėtas statistiškai reikšmingas pagerėjimas šiose kategorijose: pataikyti tritaškiai metimai (p = 0,006950878), mesti tritaškiai metimai (p = 0,012934959), rezultatyvūs perdavimai (p = 0.000205041), pataikyti baudų metimai (p = 0.007670453), mesti baudų metimai (p = 0.002068603).

Eurolygoje ir G lygoje rungtyniavusių krepšininkų rodikliai gerėjo sužaistų rungtynių (p = 0.001071876), baudų metimų taiklumo (p = 0.015178059), puolime atkovotų kamuolių (p = 0.025182003) ir pražangų (p = 0.024165719) srityse.

Europos taurėje, FIBA čempionų lygoje ir NCAA rungtyniavę krepšininkai pagerino statistinius rodiklius šiose kategorijose: pelnomų taškų vidurkis (p = 0.044890755), dvitaškių pataikymo procentas (p = 0.027256339), tritaškių pataikymo procentas (p = 0.024837118), bendras pataikymo procentas (p = 0.016044439), pataikyti baudų metimai (p = 0.032177449), mesti baudų metimai (p = 0.029768978), perimti kamuoliai (p = 0.04313543).

„Tyrimo rezultatai rodo, kad krepšininkai į klubus po rinktinės turnyro grįžo geresni ir turėjo gerus sezonus. Bendra išvada yra tokia, kad pasaulio taurė davė labai teigiamą, statistiškai reikšmingą postūmį žaidėjų meistriškumui, – rezultatus apibendrino LKF generalinis sekretorius. – Rinktinė padeda žaidėjams, būtent klubinio sezono rezultatų progresui ir tai yra labai džiugu. Taip pat, toks tyrimas, sakyčiau, tinkamai iliustruoja, kaip mokslas gali padėti praktikai.“