E.Ulanovas prieš būsimą KMT finalą: „Svarbiausia fiziškumas, gynyba, atsidavimas ir būvimas kartu“

 Jau šiandien Karaliaus Mindaugo taurės („Citadele KMT“) turnyre dėl nugalėtojų trofėjaus susikaus Kauno „Žalgiris“ ir Panevėžio „7bet-Lietkabelis“.

Prieš būsimas rungtynes „Žalgirio“ kapitonas Edgaras Ulanovas kalbėjo apie jausmą tampant čempionu, užsieniečius trenerius abejose komandose ir pagrindinę problemą pusfinalyje prieš „Šiaulius“.

– Ar galima kažko pasimokyti iš LKL pusfinalio, kuriame pralaimėjote Panevėžiui?

– Negali būti jokio nuvertinimo, žaisime finalą. Kitas dalykas – kaip ir minėjo varžovų treneris, keičiasi žaidėjai, keičiasi komandos. Nebedaug liko tų, kurie buvo tame pusfinalyje. Tai bus nauja istorija ir galų gale stipresni laimės“.

– Ar kiekvieną kartą tas jausmas iškovoti taurę kelia vis naujus šiurpuliukus, ar jau esi prie to pripratęs?

– Keista būtų priprasti prie tokio jausmo, jog būtų neįdomu laimėti ar kelti taurę. Jausmas yra geras ir tai yra normalu. Treneris taip pat minėjo, jog per savo karjerą visi titulai yra svarbūs ir tai yra tavo pasiekimas. Kaip kapitonui, taip pat maloniau kelti taurę į viršų. Tikimės, kad šiandien irgi bus gera pabaiga, bet švieslentėje rezultatas bus 0:0.

– Šalia sėdi Vytenis Lipkevičius, tarp jūsų kelių metų skirtumas. Kažkiek kartu žaidėte „Žalgiryje“. Ar kažkuria prasme galima būtų priskirti jį prie tavo mentorių?

– Vytenis buvo mano pirmaisiais metais „Žalgiryje“, taip pat turėjome patirtį „Baltų ainiuose“. Mus supa kažkokia istorija, turime prisiminimų, bet taip pat kaip varžovai žaidėme daug rungtynių. Tų patirčių yra daug, smagu ir vėl susitikti.

– Antras kartas KMT istorijoje, kai finalo abejose komandose dirba užsieniečiai treneriai. Ar tai kažką pasako apie lietuvių lygį?

– Apie lietuvių lygį tikrai nepasako, nemanau, kad tame yra reikalas, jog blogi treneriai. Tiesiog susiklosčiusi tokia situacija, kad šiose komandose dirba užsieniečiai. Niekada negali žinoti, kaip bus. Šiandien turime tai, ką turime, bet net neabejoju, jog abi komandos ir fanai seka paskui trenerį ir tikisi pergalės.

– Kuom skiriasi ėjimas į finalą su A.Trinchieri, nei su kitais?

– Ketvertas yra toks dalykas: tarp pusfinalio ir finalo nėra kažko naujo ką pasiūlyti. Dabar turėsime peržiūrą ir treniruotę, realiai valandos klausimas, kiek spėsime pasiruošti. Kaip ir sakė kolega, svarbiausia fiziškumas, gynyba, atsidavimas ir būvimas kartu.

– Ar pusfinalyje viskas buvo susiję su tuo, kad „Šiauliai“ pastatė zoninę gynybą ir nepavyko susimesti metimų?

– Manau, kad problema buvo ta, jog „Šiauliai“ sugebėjo mus nustebinti su savo gynyba, kas neturėtų būti tokioje stadijoje. Tai, kad mus jie nustebino pirmoje pusėje, buvo didžiausia mūsų klaida.

– Vakar Lietuva išsirinko Eurovizijos atstovą. Ar spėjote užmesti akį, kas laimėjo?

– Neslėpsiu, pasižiūrėjau, mačiau. Neturėjau aiškaus favorito, tiesiog noriu pasidžiaugti, kad buvo tikrai stiprus renginys ir buvo daug gerų dainų. Ką dauguma išsirinko, reiškia tai gerai.