G.Žibėnas apie K.Maksvyčio situaciją „Žalgiryje“: „Moderiniame krepšinyje žaidėjai kuo toliau, tuo labiau yra svarbesni“

 Antradienį Vilniaus „Ryto“ laukia itin svarbios FIBA Čempionų lygos rungtynės prieš Dižono JDA ekipą, kur pergalės atveju, būtų užsitikrinta antroji vieta grupėje ir namų pranašumas įkrintamosiose.

Prieš laukiančią dvikovą „Ryto“ strategas Giedrius Žibėnas kalbėjo apie pasikeitusią komandą nuo praėjusios tarpusavio dvikovos bei išsakė mintis apie Kazio Maksvyčio situaciją Kauno „Žalgiryje“.

„Svarbios rungtynės, žinome, kad nors varžovams tai nieko nelemia, bet atvažiavo sekmadienį, šiandien turi dvi treniruotes. Turi naują trenerį, žaidėjai nori išsikovoti papildomų minučių, kažkas – geresnę rolę. Tikrai žinome, kad neleis mums žaisti, bus labai sunkios rungtynės. Geras dalykas tas, kad mums nereikia užsiiminėti matematikomis ir reikia laimėti bent 1 tašku bei užsitikrinti namų pranašumą“, – sakė G.Žibėnas.

– Svečiuose buvote triuškinami, bet sugrįžote. Kas ten pavyko ir kas nepavyko?

– Dabartinė mūsų komanda ir tuometinė labai skiriasi. Tada atvykome be Martyno Echodo ir Gyčio Radzevičiaus, o šiuo metu esame su jais atsigavusiais ir įėjusiais į formą. Dabar esame visiškai kitokia komanda, nes paskutiniąsias penkias rungtynes laužome rungtynes per gynybą. Daug kas pasikeitė nuo tų rungtynių ir nevertėtų į ten grįžinėti, nes esame skirtingoje situacijoje.

– Su nauju treneriu JDA 30 taškų įveikė Limožo komandą. Tai buvo emocinis pakilimas?

– Stebėjome tas rungtynes ir labai didelių pokyčių nebuvo, tie patys deriniai ir ta pati gynyba, bet skirtingas emocinis lygis ir skirtingas kontaktinis lygis. Dabar yra žymiai geresnė emocija. Galbūt šiandien jie daro dvi treniruotes tam, kad kažką paruošti, nes jie dega vietinėje lygoje ir jie ruošiasi kovoti ten.

– Vakar karjerą baigė Artūras Jomantas. Koks jo pėdsakas „Ryto“ istorijoje ir ar jam tinka „Ryto“ sporto direktoriaus kėdė?

– Čia ne man klausimas, čia klausimas klubui. Jam tai sveikinimai, įspūdinga karjera, dar įspūdingesnis kovotojo charakteris. Labai tikimės, kad vieną dieną „Jeep“ arenoje kabės jo pavardė palubėse.

– Ar visi bus pasirengę žaisti?

– Turėsime 12 žmonių rotaciją, bet be Keitho Hornsby, kuris rytoj dar nežais, bet yra arti sugrįžimo.

– Ar neatsirado mintis, kad neteks pavadovauti rinktinei per langą, kai pasirodė pranešimai apie „Žalgirio“ galimus pasikeitimus?

– Aišku, kad šmėstelėjo, nėra ką slėpti, bet jeigu toks scenarijus būtų, eitų vyr. treneris Kazys ir tiek. Mes esame asistentai ir padedame ten, kur jam reikia.

– Ar bendravote su juo?

– Ne, jis turi savų reikalų, o mūsų tvarkaraštis taip pat intensyvus.

– Kokių minčių sukėlė tai, kad stojo žaidėjai užstoti trenerį?

– Tas trenerio darbas yra labai nedėkingas. Jeigu kažkokia trauma, tai turbūt bus kaltas treneris. Jeigu vėluoja krepšinio operacijos – vėl bus trenerio kaltė. Jeigu pralaimi, tai sutinku, kad tai trenerio kaltė, bet iš esmės, kiekviename klube, turėtų prisiimti ir kiti žmonės atsakomybę. Sutinku dėl pralaimėjimų, bet tada laimėjus – laimi ir treneris, o ne tik tiek, kur „postinasi“ socialiniuose tinkluose, kad tai yra mūsų komanda, aš čia dirbu ir panašiai. Palaikymas pats maksimaliausias. Žaidėjai ir sirgaliai jį palaiko, nes tai ne priežastis, kodėl ta komanda žaidžia prasčiau.

– Ar žaidėjai turėtų turėti svarų žodį dėl trenerio likimo?

– Moderiniame krepšinyje žaidėjai kuo toliau, tuo labiau svarbesni. Mes, treneriai, patys sakome, kad nepamirštume, jog tai yra žaidėjų sportas, jie daro sprendimus aikštelėje. Taip, kartais kas per daug, tas nesveika, bet žaidėjų nuomonę reikia gerbti.