Į šimtukininkų gretas įstojęs R.Filipavičius: „Atejo maksimalių išbandymų metas, turime rodyti charakterį“

Prieš 27-ojo „Optibet A lygos“ turo rungtynes tarp „Riterių“ ir „Sūduvos“, sostinės klubo prezidentas Janas Nevoina marškinėlius su šimtuoju numeriu įteikė senbuviui Rokui Filipavičiui. Tokiu būdu buvo pažymėtas Roko įžengimas į šimtukininkų (sužaidusiu šimtą rungtynių klube) gretas.

„Gauti tokį įvertinimą – garbė ir pasididžiavimas. Toli gražu ne kiekvienam, apskritai, pavyksta per visą karjerą surinkti tokį skaičių rungtynių viename klube, o man pasisekė būnant pakankamai jaunam“, – sakė 23-ejų R.Filipavičius.

Kiek tą jausmą keičia tas faktas, kad šimtąsias rungtynes sužaidei sezone, kuris komandai yra velniškai nesėkmingas?

Apmaudu. Žymiai smagiau būti apdovanotam, kai geri rezultatai ir komandai sekasi. Kita vertus, negali pasirinkti aplinkybių. Turi prisitaikyti ir tai priimti.

O kai žiūri į savo asmeninį pasirodymą, ar galima teigti, kad ne to tikėjaisi prieš sezono pradžią?

Kaip sakoma, tu planuoji, o Dievas juokiasi. Tikrai tikėjausi geresnių metų, bet rezultatas toks, kokį turiu. Reiškia kažkur padariau klaidų. Pasibaigus sezonui, reiks išanalizuoti situaciją ir surasti tų klaidų priežastis. Žinoma, dar liko paskutinis ratas, per kurį galiu pagerinti tuos skaičius. To siekiu, todėl pilna koncentracija ir sunkus darbas treniruotėse.

Grįžkime į rungtynes su „Sūduva“. Tie 100-uoju numeriu pažymėti marškinėliai turėjo pridėti papildomos motyvacijos?

Motyvacija prieš rungtynes ir be marškinėlių buvo maksimali. Visiems norėjosi pagaliau nutraukti nelaimėtų rungtynių seriją. Ir tam buvo puiki proga.

Vis tik, buvo patirtas eilinis pralaimėjimas. Kokios mintys futbolininkų galvose sukasi po tokių pralaimėjimų?

Sunku tai priimti, jautiesi beviltiškai. Atrodo, treniruotėse dirbi, stengiesi, nori pagaliau laimėti ir tuomet eilini kartą eini nuleidęs galvą. Vis tik, palūžti – ne sprendimo būdas. Tai turi užgrūdinti ir siekti daugiau.

Jau keli turai, kai „Riteriai“ nežaidžia blogai, tačiau visą laiką kažko pritrūksta. Turbūt negalime viską suversti tik sėkmės nebuvimui?

Sėkmę reikia užsitarnauti. Turbūt, šiais metais, mes jos nesame labai verti. Keliose paskutinėse rungtynėse tiesiog klydome kritiniais momentais. Ar tai koncentracijos trūkumas, ar meistriškumas? Sunku pasakyti. Per pigiai praleidžiame įvarčius, o kai patys turime geras progas, dažnu atveju jų nerealizuojame.

Liko 9 rungtynės ir „Riterių“ situacija yra nepavydėtina. Ką daryti?

Sukąsti dantis ir sunkiai dirbti treniruotėse. Kito varianto nėra. Atejo maksimalių išbandymų metas, turime rodyti charakterį.

Dabar laukia dvejos rungtynės su „Šiauliais“. Kiek psichologiškai svarbūs tie du pasirodymai?

Galime paskutinį ratą pradėti teigiama nata, kuri užduotų gerą toną komandai įsibėgėti. Taurės varžybos mums yra labai svarbios. Susiklosčius tokiomis aplinkybėms, turime neblogus šansus nuveikti kažką ypatingo – tai, ko „Riterių“ istorijoje dar nėra buvę.