Šešiolikmetis debiutantas A.Voitinovičius: „Mane tai skatina tik dar daugiau dirbti“

Susirgus pagrindiniam „Riterių“ vartininkui Armantui Vitkauskui, Telšiuose į kovą „Optibet A lygos“ rungtynėse buvo mestas šešiolikmetis Talentų futbolo akademijos auklėtinis Arnas Voitinovičius. Per visą „Riterių“ istoriją toks jaunas žaidėjas starto sudėtyje dar nebuvo pasirodęs nei karto.

„Vos daugiau nei prieš pusę metų tenkinausi atsarginio vartininko U-18 Elitinėje lygoje vaidmeniu, į Europos čempionato rinktinės atranką net neturėjau būti kviestas, tačiau galiausiai atsidūriau ten, o po kelių dienų stovykloje vis tiek buvau atmestas. Tuomet tik dėl optimistiško, pozityvaus būdo į klausimą, ar kada įsivaizdavau taip anksti įšokti į suaugusiųjų traukinį, atsakyčiau: taip.

Tačiau yra kita medalio pusė. Dėl tokios situacijos labai nusivyliau savimi, todėl pradėjau įdėti daug daugiau darbo, tapau disciplinuotas. Nuo tada jau žinojau, kad visiškai pilnai atsiduosiu futbolui ir be abejonių tikėjau, kad debiutas artėja“, – itin brandžiai pokalbį pradėjo A.Voitinovičius.

A.Vitkauskui susirgus, treneriai treniruočių metu kur kas daugiau dėmesio skyrė likusiems vartininkams. Tarp jų ir Arnui. Likus kelioms dienoms iki pačių rungtynių, jam buvo pranešta apie laukiamą debiutą.

„Žinoma, daugiausiai jaudulio jautėsi prieš pat rungtynes ir pačiose rungtynėse, kai reikėjo sužaisti „paprastai“, tačiau su komandos trenerių bei žaidėjų parama jaučiaus daug geriau ir tvirčiau, visi mane labai palaikė“, – sakė A.Voitinovičius.

Šešiolikmetį komandos draugą gynėjai ilgą laiką patikimai saugojo. Deja, pora kartų jiems to padaryti nepavyko ir „Džiugas“ džiaugėsi dviem įvarčiais – kartą po kampinio stipriu smūgiu galva, kartą – po Olaide Badmuso nukreipto kamuolio į savuosius vartus.

„Visuomet, kai praleidi įvartį, tenka galvoti, ką galėjau padaryti geriau. Toje situacijoje tiesiog reikėjo būti dar labiau susikoncentravusiam ir agresyviam“, – apie pirmąjį įvartį kalbėjo jaunasis vartininkas.

Sužaidus 90 minučių, „Džiugo“ gynėjas Tomas Rapalavičius stipriai įsirėžė į „Riterių“ vartininką. Prie pastarojo pribėgusi klubo gydytoja Indrė Venskevičiūtė treneriams parodė, kad bus reikalingas keitimas. Dar po kelių akimirkų prie vartininko atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, tačiau Arnui jo neprireikė. Jis atsistojo ir tęsė rungtynes.

„Kadangi varžovas sutrenkė man į patį veidą, į burnos sritį, man nutirpo visa ta veido dalis ir dėl to pradžioje neišėjo kalbėti. Dar pradėjo bėgti kraujas iš vidinės pusės prakirstos lūpos, tad komandos nariai, turbūt, išsigando, jog praradau sąmonę ir kad kraujas bėga ne iš lūpos, tad skubiai kvietė paramedikus.

Tuomet pradėjo atitirpinėti burnos sritis ir pasakiau, kad man viskas gerai, bet komandos kineziterapeutė Indrė jau rodė, jog mane turi keisti, tad pradėjau kartoti žodžius: I play.

Tuomet manęs paklausinėjo kelių klausimų, siekdama patikrinti, ar nepraradau atminties ir man atsakius teisingai, tęsiau rungtynes“, – nemalonų susidūrimą prisiminė A.Voitinovičius.

Tuo metu „Džiugas“ jau turėjo nemažą žaidybinę persvarą, o per likusį pridėtą laiką sugebėjo išlyginti rezultatą.

„Daug kartų šį sezoną praradome panašius labai svarbius taškus. Manau, jog rungtynių pabaigoje mus užvaldo emocijos, pradedame spirti kamuolius bet kur, susėdame į labai žemas pozicijas, o tai leidžia varžovams galvoti tik apie puolimą.

Kalbant apie mano asmeninį debiutą, tai jis mane skatina tik dar daugiau dirbti, mėgautis futbolu, žinant, jog visko reikia nusipelnyti, o tada tikrai turėsiu ir antrąją galimybę“, – sakė A.Voitinovičius.