Į Europos žaidynes išvykstančių šuolininkų į vandenį treneriai: apie pasiruošimą, tikslus ir naująjį baseiną

 Į trečiąsias Europos žaidynes vyks rekordinė Lietuvos rinktinė – 131 sportininkas. Tarp jų ir trys šuolių į vandenį atstovai – Lietuvos čempionai, vilniečiai Martynas Lisauskas, Urtė Valeišaitė ir Vita Šlajūtė. Kartu su jais turėjo startuoti ir dar vienas vilnietis Sebastian Konecki, tačiau jį sustabdė dar prieš šalies čempionatą patirta trauma. Sportininkams ruošiantis Europos žaidynėms, pasikalbėjome su jų treneriais Kęstučiu Autuku ir Jurga Simanavičiene.

– Birželio pradžioje Lazdynų baseine surengtas Lietuvos šuolių į vandenį čempionatas. Kaip jūs vertinate savo auklėtinių rezultatus? Ar tikėjotės panašaus jų pasirodymo?, – paklausė LTU Aquatics.

Kęstutis Autukas: Šios varžybos buvo tarsi peržiūra prieš laukiančias Europos žaidynes. Surinkome programas, su kuriomis startuosime. Žinoma, dar reikėjo įdėti darbo, kad jas nušlifuotume, išlygintume, kad jos būtų sklandžios, gražios, stabilios. Pasiruošimas vyko sklandžiai, bazės dirbo be pertrūkio. Vienintelis dalykas – Sebastiano trauma. Jam dabar toks sunkesnis atstatomasis periodas, reikės reabilituotis ir greitai sugebėti įgauti formą, kad pasaulio čempionate galėtų startuoti pilnu pajėgumu. Jam bus sunkesnis iššūkis. O visiems kitiems – normalus tolesnis darbas, turėtų viskas būti gerai.

Jurga Simanavičienė: Tikėjausi tokių auklėtinių rezultatų. Urtė ir Vita šiuo momentu yra vienos stipriausių Lietuvoje. Tikėjau, kad taip ir pasidalins prizinėmis vietomis, nes viena stipriau šokinėja nuo tramplino, kita – nuo bokšto. O sporte gali būti visko. Gali ir nepavykti šuolis. Visko būna, bet rezultatai tikėti.

– Kokius tikslus keliate Europos žaidynėse?

K. A.: Labai didelių tikslų nesame išsikėlę, nes važiuojame beveik visi jauniai, o vyksime į suaugusiųjų čempionatą. Norime save įsivertinti, pažiūrėti, ko mes verti, kiek mes galime pažengti, pamatyti, kiek jau esame pažengę. Tai galimybių įsivertinimas. Medalių neplanuojame, duok Dieve, jeigu pavyktų užsikabinti į vieną finalą.

J. S.: Pagrindinis merginų startas bus Europos jaunių-jaunimo čempionatas. Jos dar yra jaunių grupėje, bet į Europos žaidynes keliaus pasimatuoti, pasižiūrėti, kaip atrodo, kad jos pačios pamatytų, koks lygis ir žinotų, link ko stiebtis reikia. Aišku, viena yra stebėti varžybas per ekraną, o kita – pačiam pabūti tame kailyje. Žiūrėsime, kaip mums pasiseks.

– Kaip pasikeitė treniruotės, kai duris atvėrė Lazdynų baseinas?

K. A.: Kokybė pagerėjo 180 laipsnių. Viskas pasikeitė. Vienu metu mes turime visus prietaisus, pakankamai gerą salę. Anksčiau treniruodavomės – ateini, atsisegi takelį ir turi tik vieną prietaisą – arba vieno metro trampliną, arba trijų, arba bokštą. Dabar reikia tik laiko. Dar tik antras mėnuo, kai turime pilną kompleksą, pilnu pajėgumu. Manau, po metų kitų pasirodysime žymiai geriau negu dabar galime pasirodyti.

J. S.: Viskas nauja, aukštas pačių prietaisų lygis, visai kitas nušokimų skaičius. Anksčiau būdavo, kad vaikai padaro po šešis septynis šuolius per treniruotę, nes jie stovėdavo eilėje prie vieno prietaiso. O čia gali išsidėlioti po visus aukščius. Jie dabar gali per treniruotę padaryti tikrai ženkliai daugiau šuolių, o nuo bandymų skaičiaus ir paties šuolio kokybė geresnė. Treniruotė ir kokybiškesnė, ir kiekybiškesnė. Tada ir tas rezultatas ateina per tą nušokimų skaičių. Negali išmokti šuolio, padaręs ji dešimt kartų. Turi daryti šimtą, du šimtus kartų, kad tu jį jaustum, kad tu jį taikytum. Tai ypač sudėtingos koordinacijos sporto šaka, kitaip ir negali būti. Dabar turime tokias sąlygas, kokias mes turėtume turėti, ką turi kitos Europos ir pasaulio šalys. Nežinau, gal dar kur nors taip sunkiai sportavo, kaip mes anksčiau. Kad tik to vandens mums čia daugiau duotų, nes kol kas esame truputį suspausti. Gaila, kad dar negalime čia ateiti kiekvieną dieną treniruotis.

– Ar jaučiate didesnį susidomėjimą šuoliais į vandenį?

J. S.: Naujomis sportininkų grupėmis domisi ir tėvai, ir suaugę. Turime vaikų, kurie jau metus, antrus lanko šuolius į vandenį. Tėvai nekantrauja sužinoti, kada jau galės savo atžalas atvežti į Lazdynus. Yra tikrai motyvuotų ir vaikų, ir tėvų. Dabartiniai sportininkai užaugs ir išeis. Jau dabar reikia auginti tą mažąją kartą.

K. A.: Labai linkiu baseino administracijai ir bazės darbuotojams, kad padėtų ir sukurtų naujų šuolių į vandenį sportininkų grupių, kurios praturtintų mūsų sporto šaką tiek įvairiuose renginiuose, tiek sportinėse varžybose.

LTU Aquatics primena, kad Europos žaidynėse vyks šuolių į vandenį Europos čempionatas, o vyrų ir moterų olimpinių rungčių (3 m tramplino ir 10 m bokšto) nugalėtojai iškovos savo šaliai kelialapį į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.

Šuolių į vandenį varžybos prasidės birželio 22 dieną.