Puikaus „Žalgirio“ sezono pabaiga: galimybių ribos, „Žalgirio“ lyderių gliaudymai, ir pasibaigusi fantastiška kelionė
„Žalgiris“ – „Barcelona“ rungtynių akimirka | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Kazio Maksvyčio žodžiai apie galimybę apsukti seriją kita kryptimi, klubo pastangos investuoti į atkrintamųjų šventę Kaune, įelektrinta atmosfera „Žalgirio“ arenoje su daugiau nei 15 tūkst. aistruolių. Kauno tikėjimas „Žalgiriu“ neišblėso net tada, kai Barselonoje abu kartus katalonai buvo stipresni.
Visgi nepaisant tikėjimo ir triukšmo tribūnose, „Žalgiris“ trečiose serijos rungtynėse „Barcelonai“ daugiau nieko pasiūlyti negalėjo.
„Bandėme kabintis, bet neužteko jėgų“, – liūdnu balsu po rungtynių spaudos konferencijoje konstatavo Kazys Maksvytis.
Gintaras Krapikas dar prieš rungtynes „Žalgirio“ tinklalaidėje pasakojo, kaip komanda privalo pakelti savo fiziškumo lygį. Ir bent jau Edgaras Ulanovas mačo pradžioje tai tikrai padarė. Noru ir kova „Žalgirio“ dėl sauso pralaimėjimo serijoje niekas niekada negalės apkaltint. Kartais to noro netgi buvo per daug.
Vienas iš tokių pavyzdžių yra Rolandas Šmitas sužaidęs ženkliai žemiau savo galimybių ribos. Latvis turėjo didžiulę ir kiek nepamatuotą motyvaciją pasirodyti savo buvusiai komandai, tačiau viskas baigėsi tuo, kad bendrai sudėjus per trejas serijos rungtynes jis surinko vos 8 naudingumo balus.
„Daugiausiai psichologinės priežastys“, – K. Maksvytis tai patvirtino spaudos konferencijoje.
Š. Jasikevičius gynyboje parodė didelę pagarbą savo auklėtiniui ir pagrindinėms jo savybėms pasiruošė be trūkumų, nepaliekant erdvės galimam latvio faktoriui šioje serijoje.
Štai trečiose serijos rungtynėse Šaras visiškai atkirto R. Šmito mėgstamas situacijas su atšokimais prie tritaškio linijos po užtvarų. Čia gynyboje labai pasitarnavo neblogas Nikola Mirotičiaus darbas po „step out“ situacijų, kuomet gynėjas su kamuoliu buvo atkirstas nuo galimo greito perdavimo, o pats Miro be problemų galėjo sugrįžti prie į viršų atšokusio buvusio komandos draugo R. Šmito.
„Neduoti jam „pikenpopų“, ir dvigubinti „poste“. Buvo idėja spaustis baudos aikštelėje, „Žalgiriui“ neturint daug metikų ir kūrėjų“, – pasakojo Š. Jasikevičius.
Su sprendimais strigo ir „Žalgirio“ gynėjai. Dažnai tam turėjo įtakos galimai ir tas pats perdegimas, kuomet kauniečiai skubėdavo su perdavimais neišlaukiant komandos draugų, darė neišprovokuotas klaidas. Tokių neįprastai daug darė ir „Barca“, tačiau „Žalgiris“ katalonų iš esmės už tai liko nenubaudęs.
Eurolyga: „Žalgiris“ - „Barcelona“ rungtynių galerija (05.03) 86 nuotr.
Isaiah Taylorui vis dar negalint pilnavertiškai padėti, sužaidus vos 14 minučių, pasitempti privalo Ignas Brazdeikis. Tačiau Iggy pats buvo tarp žaidėjų, kurie lemiamu metu sudegė. Žaidėjas, kurio esminė savybė yra fiziškas žaidimas vienas prieš vieną, veržiantis iki krepšio į vidų, dažnai rinkosi lengvesnius variantus su metimais per rankas iš toli. Š. Jasikevičiui tokios atakų baigtys pagal I. Brazdeikio procentus tinka, todėl nesukritus metimams, „Barca“ atėmė ir šio gynėjo faktorių.
Netrūko ir „Žalgirio“ problemų gynyboje. Dar pirmoje pusėje grubiai nesusikalbėjo Tomas Dimša su R. Šmitu, praleidę Roko Jokubaičio tritaškį, o po pertraukos rungtynes laužti pradėjo ne kas kitas, o Mike'as Tobey, smeigęs du tolimus metimus.
Jei pirmasis iš jų buvo komandinės gynybos atsakomybė dėl prisiimtos rizikos, tai antrasis jau buvo visiškas latvio sutrikimas savo pozicijoje.
Akis badė ir Achille Polonaros išsikeitimas prieš Roką Jokubaitį, lengvabūdiškai atveriant jam stipriąją pusę, po kurios lietuvis užsibaigė dviem taškais su pražanga. Kazys Maksvytis italą po šio epizodo tiesiog palydėjo piktu žvilgsniu.
Dalis taškų buvo ir K. Maksvyčio rizikos, kaip kad čekiški Jano Vesely ir Tomašo Satoransky metimai. Abu elementai pirmoje pusėje veikė gerai, kadangi tiek centras, tiek įžaidėjas daug metimų prametė, tačiau tikėtis, kad taip bus ir mačo pabaigoje buvo naivu – du tautiečiai surinkę po 14 taškų buvo rezultatyviausi Katalonijos flagmano žaidėjai. T. Satoransky metimai ketvirtajame kėlinyje buvo itin skaudūs.
Be abejo, viskas atsiremia ir į kokybę, todėl vertinant objektyviai, „Žalgiris“ šį sezoną į savo galimybių ribas atsimušė dar reguliariajame sezone.
Emociškai serijos pralaimėjimas 0-3 bet kuriuo atveju yra skaudus, tačiau patekimas į ketvirtfinalį jau automatiškai piršo išvadą apie puikų kauniečių sezoną.
„Žalgiris“ pavyzdingai greitai išgyveno atstatymo sezoną. Tai yra sudėtingas procesas, ypatingai tokio biudžeto klubams, turint išsivalyti senus nepasisekusių sezono kontraktus, ir apsilipdyti naujais žaidėjais. Tokie dalykai paprastai įmanomi milžiniškų piniginių komandoms kaip „Anadolu Efes“, kuri prieš penkerius metus Eurolygoje liko paskutinė, o jau kitais metais pretendavo laimėti visą turnyrą.
„Žalgirio“ šuolis iš paskutinės vietos į aštuntuką, įvertinus visas traumų aplinkybes, yra neįtikėtinas, tuo pačiu Kazį Maksvytį pastatant į pretendentų ratą laimėti geriausio metų trenerio titulą.
„Žalgiris“ savo sirgaliams parodė, kad klubas aukščiausiu lygiu funkcionuoti gali ir be Š. Jasikevičiaus. 17 išparduotų „Žalgirio“ arenų ir 19 iškovotų pergalių reguliariajame sezone, kas dabartinio formato Eurolygoje yra naujas klubo rekordas. Tai yra faktai, kurių džiugesio pralaimėjimai „Barcelonai“ nuplauti neturėtų.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
