0-2: solidus „Žalgirio“ pasirodymas, klaidos gynyboje ir K.Maksvyčio viltis

 Į viršutinę „Palau Blaugrana“ arenos tribūną šį kartą susirinko netgi daugiau „Žalgirio“ sirgalių nei pirmajame susitikime. Šįkart žaliai baltų turėjo būti kiek daugiau nei 200. Karštį pabandę kurti aikštelei, greitai jie karštį pajautė ir patys.

„Labai karšta“, – lauke pertraukos metu bestoviniuodamas vienam savo bičiulių sakė vidutinio amžiaus sirgalius.

„Pavasarį, ir juolab vėliau čia visada karšta, deja, taip yra. Dar blogiau būna per Ispanijos lygos finalus vėlyvą birželį“, – paklausus apie neįprastai aukštą temperatūrą arenoje pasakojo vienas iš „Barcelonos“ klubo darbuotojų.

Tačiau „Žalgirio“ fanai pusšimtį metų skaičiuojančioje „Palau Blaugrana“ arenoje skambėjo solidžiai. Neskaitant ištikimųjų „Barcos“ fanų „Drags“, įprastas katalonų sirgalius toli gražu nėra labai triukšmingas. Ne kartą arenoje mačo metu buvo galima pastebėti vaizdą, kuomet per pertraukėles po solidesnių „Žalgirio“ atkarpų kauniečių sirgalių skanduotės arenoje absoliučiai dominavo. Įprastai, aktyviose arenose tokį vaizdą pamatantys vietiniai principų vedini perrėkdavo atvykėlius, taip juos užgožiant, tačiau Barselonoje situaciją nuo svečių iš Lietuvos gelbėjo tik už muziką atsakingas darbuotojas, kuris Lietuvos klubo sirgalius užgoždavo, tiesiog pagarsinęs muziką.

Toks pat solidus, kokie buvo ir klubo sirgaliai, buvo ir „Žalgiris“. Agresyvus, drąsus, pasiruošęs serijos rezultatą išlyginti.

Solidžių vaisių duoda Kazio Maksvyčio sprendimas grįžti prie idėjos, kuri sėkmingai veikė reguliariojo sezono pabaigoje – žaidimo mažu penketu su Rolandu Šmitu vidurio puolėjo pozicijoje, ir Edgaru Ulanovu sunkiojo krašto puolėjo vietoje. Žvelgiant į puolimo skaičius, „Žalgiris“ sužaidė itin solidų puolimo mačą. Turint omenyje, kad Isaiah Tayloras žaidė labai apribotas minutes (15), „Žalgiris“ susigrąžino kitus savo rezervus. Ignas Brazdeikis surinko 20 taškų, Edgaras Ulanovas – 13, ypatingai gerai sužaidęs pirmąsias minutes. Drąsiai galima teigti, kad puldamas „Žalgiris“ sužaidė vienas geriausių viso sezono rungtynių, atsižvelgiant į varžovą, ir kokios sportinės formos jis šiuo metu yra. Jei ne keli pramesti metimai iš gerų situacijų, „Žalgiris“ tokioje aplinkoje galėjo sužaisti ir 90-ies taškų mačą.

Visgi abejose aikštelės pusėse blizgėti nepavyko. Didžiąją mačo dalį, su nedideliais Kevarriuso Hayeso žaidimo intarpais taikant susikeitimo gynybą, „Žalgiris“ gynėsi „step out“ principu. Tenka pripažinti, kad Rolando Šmito agresyvesni išėjimai prieš gynėją ne visada pavyko, dėl ko tokie gynėjai kaip Tomašas Satoranskis ar kiti galėjo žaisti į vidų, arba greitai reaguoti atliekant pirmą perdavimą į reikiamą vietą. Namažai taškų po tokių momentų susirinko ir Janas Vesely. Tiesa, Laurynas Birutis pasižymi jau kitokio lygio „step out“ situacijų išpildymu, ką jam idealiai leidžia daryti ilgos galūnės ir per ilgus metus stipriai pagerintas kojų darbas.

Ne kartą pamatėme ir Šaro nubraižytas situacijas Kyle’ui Kuričiui. Sezono metu tokias kombinacijas dažnai pildydavo Alexas Abrinesas, tačiau dabar 18 minučių tam gavo ir K. Kuričius. Nors kurį laiką snaiperį prižiūrėjo Tomas Dimša, Šaras Kuričių dažnai išvesdavo „ant“ Igno Brazdeikio, kuris ir turėjo dideles problemas gynyboje.

„Jei puolime jis buvo labai solidus, tai gynyboje ne“, – ironiškai po mačo šyptelėjo K. Maksvytis.

4 tritaškius K. Kuričius išsimetė iš mažiausiai dviejų situacijų, o paskutinis, ir pakankamai skaudus antroje pusėje krito po ispaniško „pikenrolo“ kombinacijos. „Barca“ turėjo savo metimus, ir iš puolimo pusės visą mačą plaukė viena nata. Iš itin gerų situacijų netgi prametė tokie žaidėjai kaip Nikola Mirotičius ir tas pats K. Kuričius.

Bet kuriuo atveju, puikiai puolime atrodęs „Žalgiris“ buvo labai arti, pademonstravęs, kad šioje serijoje jis gali būti gyvas, ir intriga jai persikeliant į Kauną niekur nedingsta.

„Jei žaisime šitaip, Kaune laimėsime“, – ryžtingai žurnalistams sakė K. Maksvytis.

Bet jei „Žalgiris“ dar turi svajonę žengti į finalo ketvertą, klubui teks padaryti neįmanoma. Dar niekas Eurolygos istorijoje niekada nebuvo patekęs į finalo ketvertą, kai prieš tai serijoje atsiliko 0-2. Iki šiol yra buvę penki atvejai, kai iš 0-2 atsilikusios komandos sugebėjo išlyginti rezultatą iki 2-2, tačiau visos tos komandos vėliau penktąsias rungtynes vis tiek pralaimėjo.

Namų pranašumo iš „Barcelonos „Žalgiris“ visgi nepavogė. Tačiau visų savo kozirinių tūzų K. Maksvytis šioje serijoje dar neišmėtė.