Dakaro ralio legenda A.Juknevičius susidūrė su gūsingu vėju ir beveik pusantro metro bangomis

 Profesionalus lenktynininkas Antanas Juknevičius buriuodamas Viduržemio jūroje tikėjosi ramaus plaukimo, tačiau susidūrė su gūsingu vėju ir beveik pusantro metro bangomis. „Buriuojant Graikijoje greičio tikrai netrūko. Vienu metu vėjas pakilo iki 12m/s, o bangų aukštis siekė 1,2 metro. Tuo metu pasiekiau 9+ mazgų greitį su nesportine jachta! Palyginimui, tai būtų tas pats, jei keleiviniu autobusu lėktume 150 km/val. greičiu“, – pasakoja trylika Dakaro ralio maratonų savo sąskaitoje turintis A. Juknevičius.

Su profesionalaus instruktoriaus priežiūra garsus lenktynininkas Lietuvoje sparčiai populiarėjantį buriavimą Viduržemio jūroje išbandė pirmą kartą. „Buriuodamas stovykloje Graikijos vandenyse įgijau praktinių žinių bei išmokau panaudoti man žinomą teoriją, su kuria šiek tiek susipažinau buriuodamas su draugais. Tačiau tada ant draugų jachtos denio būdavau tik kaip svečias. Dabar, kai vėl kartu išplauksime į Kuršių mares, jau būsiu ne tik stebėtojas, bet ir pilnavertis įgulos narys, kuris ir stakselį patemps, ir halsuoti galės“, – šypsodamasis savo buriavimo patirtį komentuoja A. Juknevičius.

Antanas Juknevičius ir Rokas Arbušis | Organizatorių nuotr.

„Antano turimi lenktynininko įgūdžiai labai padėjo ir buriuojant – jis jau pirmą vakarą savarankiškai švartavosi Vathi uostelyje, netoli Graikijos sostinės Atėnų“, – savo mokinį gyrė „Vėjo pamušalų“ buriavimo akademijos organizuotos stovyklos Graikijoje instruktorius Rokas Arbušis.

Svarbiausias lenktynininko įgūdis

Paklaustas apie tai, kokie automobilių sporte įgauti įgūdžiai jam padėjo buriavime, A. Juknevičius nedvejodamas atsako, kad tai – disciplina.

„Disciplina yra, ko gero, vienas svarbiausių elementų bet kurioje sporto šakoje. Norėdamas pasiekti aukščiausių rezultatų, privalai disciplinuotai ir reguliariai tobulinti teorines žinias ir, be abejo, jas taikyti praktikoje. Kitas panašumas tarp automobilių ir jachtų sporto šakų – abiem atvejais privalai išmanyti techniką, kodėl, kas ir kada, kaip veikia. Pavyzdžiui, ir automobilis, ir jachta turi tokį agregatą – gervę. Būtent techninės žinios ir disciplina man ir padėjo pirmą kartą stojant už jachtos šturvalo“, – apie turimų lenktynininko įgūdžių pritaikymą buriavime pasakoja A. Juknevičius.

Akimirkos iš stovyklos | Organizatorių nuotr.

Tačiau ne viskas panašu. A. Juknevičius, kaip esminį skirtumą tarp jachtos ir bolido, įvardija priklausymą nuo aplinkos sąlygų.

„Valdant jachtą labai priklausai nuo aplinkos – vėjo stiprumo, bangų aukščio. Buriuojant vėjas gali būti nepalankus, tačiau judėti vis tiek privalėsi ta pačia, užsibrėžta kryptimi. Pasukęs šturvalą turi palaukti, kol pasisuks ir laivas. O automobilių sporte – priešingai. Mes nesame priklausomi nuo vėjo ir pasukus vairą automobilis reaguoja staiga. Šių abiejų transporto priemonių (jachtos ir automobilio) manevringumas labai stipriai skiriasi“, – sako A. Juknevičius.

Mėgstantieji automobilių sportą yra greičio ir ekstremalių situacijų mėgėjai. O kokie gi turėtų būti buriuotojai? „Manau esminės savybės, kuriomis turėtų pasižymėti geri buriuotojai, yra ramybė ir kantrybė. Svarbu mokėti atrasti savyje vidinę ramybę, gebėti medituoti“, – sako Dakaro ralio lenktynininkas A. Juknevičius.

Veikti reikia čia ir dabar

Paklaustas, kaip padrąsintų tuos, kurie jau seniai svajoja pažaboti vandens stichiją ir stoti už jachtos šturvalo, tačiau vis dar atrandančius šimtus priežasčių atidėlioti, A. Juknevičius ragina veikti čia ir dabar.

„Daug žmonių viską atidėlioja rytdienai ar kol pastatys namą, užaugins vaikus. O jei jauti, kad nori tapti jachtos kapitonu – tai turi daryti čia ir dabar, o ne po metų ar kai suaugs tavo vaikai. Galbūt naujai išbandyta veikla ir netaps naujuoju gyvenimo būdu, tačiau bent kartą per metus „nusirauti“ ten, kur jautiesi gyvas ir laimingas, tikrai sveika ir būtina“, – slapta svajojantiems, tačiau vis nedrįstantiems išbandyti buriavimą, pataria A. Juknevičius.