Augančios viltys: įspūdingus biudžetus už nugaros paliekantis „Žalgiris“ ir Europos pagarbą užsitarnaujantis I.Brazdeikis

„Gerai jautiesi? Tuomet dengsi Mike'ą Jamesą“, – minutės pertraukėlės metu Kazys Maksvytis pasitikslinęs nurodė Isaiah Taylorui. „Žalgirio“ treneris trečiadienio vakarą su savo nurodymais pirštu galėjo durti kone į kiekvieną žaidėją, ir visi tie žaidėjai bent dalį savo užduočių įvykdė.

Ši pergalė „Žalgiriui“ yra gyvybiškai svarbi, kadangi teisingai sukritus kortoms, kauniečiai teoriškai į kitą etapą gali patekti net ir pralaimėjus visas trejas likusias rungtynes. Tiesa, toks scenarijus tikėtinas menkai, kadangi tam turi sukristi daug netikėtų rezultatų.

Kita vertus rodant tokį žaidimą, kaip kad kovoje su kunigaikštystės komanda, „Žalgiris“ gauna neblogą optimizmo pliūpsnį likusioms trejoms rungtynėms. Iki trečiadienio „Žalgiriui“ buvo likusios ketverios rungtynės, o „Monaco“ ekipa buvo viena stipriausių, jei nominaliai ne pati stipriausia iš likusių kauniečių oponentų. Tačiau dabar K. Maksvyčio kariauna tą varžovą sau iš kelio patraukia, ir laukia kitų komandų.

Pirmasis – atvykstanti „Valencia“. Komanda, praktiškai nebeturinti šansų žengti į atkrintamąsias, ir komanda, kuriai kuo skubiau reikia koncentruotis į Ispanijos pirmenybes, kadangi šiuo metu ten užimama aštunta vieta netenkina nei Alexo Mumbru, nei klubo vadovybės. Juo labiau, kad tai jau „Endesa“ lygos ketvirtfinalyje reikštų dvikovą su vienu iš šalies grandų. Per pastarąsias septynerias rungtynes „Valencia“ laimėjo tik kartą, o motyvacijos trūkumas jautėsi vakarykštėse rungtynėse su Belgrado „Crvena Zvezda“ komanda, kur „Valencia“ pralaimėjo 19 taškų skirtumu.

Nominaliai, „Žalgiris“ tikrai nėra visa galva geresnė komanda, kuri turi pakankamai gilią rotaciją, tačiau prie dabartinių sąlygų kauniečiai namuose bus favoritai. Telieka nesudegti.

Kitą savaitę į Kauną atvyks Tel Avivo „Maccabi“. Pastarojoje atkarpoje tiesiog įspūdinga, Lorenzo Browno valdoma ekipa, turinti didžiulį individualaus talento rezervą iškovojo penkias pergales iš eilės, ir žaidžia solidžiausią krepšinį per eilę metų, ką Izraelio klubas yra demonstravęs. Tai jau nebe ta pernykštė Avi Eveno komanda, kurią Madrido „Real“ ekipa praėjusį sezoną atkrintamosiose tiesiog suvalgė. Šių metų „Maccabi“ dar patriukšmaus ir atkrintamosiose.

Galiausiai „Žalgiris“ reguliarųjį sezoną baigs Miunchene. Labai tikėtina, kad būtent Bavarijos regione ir spręsis „Žalgirio“ likimas.

Tačiau su tokiu žaidimu ir skaičiais „Žalgiris“ turi gerokai daugiau optimizmo, nei, pavyzdžiui, prieš tris savaites.

I.Brazdeikiui tai buvo antras rezultatyviausias sezono Eurolygoje pasirodymas su 22 taškais (5/13 dvit., 4/5 trit.). Visus jo rezultatyvius pasirodymus vienija vienas vardiklis – pataikymas iš distancijos. Iggy tampa visai kito lygio žaidėju, kai tai yra jo vakaras metant iš toli.

„Monaco“ žaidejams Saša Obradovičius nurodė prieš jį rizikuoti ir po užtvarų lįsti pro apačią, taip neužtikrintam metikui atiduodant metimą, bet prisisaugant jo prasiveržimų. Tačiau vieną po kito metimus liejęs I. Brazdeikis „Monaco“ gynybą privertė gerbti jo metimus. Antroje sezono pusėje I. Brazdeikis demonstruoja visai kitą pasitikėjimą, kalbant apie jo metimą. Eurolygoje visai neseniai Iggy turėjo penkerių rungtynių seriją, kai iš 14 tolimų metimų pataikė net 10.

Verta pabrėžti, kad jam tinka ir „Monaco“ gynybinė linija su Elie Okobo, Jordanu Loydu bei Mike'u Jamesu. I. Brazdeikiui susimetus savo metimus, gynėjai buvo priversti būti šalia, o gerą prasiveržimą turinčiam kauniečiui rasti kelius link baudos aikštelės prieš fiziškai kuklesnius gynėjus tapo paprasčiau.

„Žalgiris“ taip pat sužaidė ir bene įspūdingiausią sezono pirmą kėlinį, kurį laimėjo 28:19. K. Maksvytis prieš save pamatė į „Monaco“ starto penketą įmestą Donatą Motiejūną, tačiau kaip ir rungtynėse su Pirėjo „Olympiacos“, čia treneris nusprendė ne bijoti ir saugotis, o pulti. Darbėniškis į starto penketą paleido Rolandą Šmitą vidurio puolėjo pozicijoje. Taip, latvis stipriai kentėjo gynyboje, kai iš pirmų 11 „Monaco“ taškų net 9 suvertė D-Mo. Tačiau puolime „Žalgiris“ gavo daugiau – laisvus metimus, atakuojant D. Motiejūną, ką kauniečiai išnaudojo idealiai.

„Žalgiris“ prie elitinės kunigaikštystės perimetro linijos prisitaikyti bandė ir kiek pakeitęs savo gynybos įpročius – daug daugiau taikė „step out“ gynybos sistemą, žaisdami ja didžiąją mačo dalį, taip taikant agresyvesnę gynybą prieš J. Loydą, E. Okobo, ir su savo paties demonais kovojantį M. Jamesą.

„Manau, kad gana neblogai pavyko pasiruošti šioms rungtynėms, labai geri buvome pikenrolo gynyboje, buvome agresyvūs, buvo visur mūsų rankos, ėjome į teisingas pagalbas nuo nemetančių žmonių“, – po mačo sakė K. Maksvytis

„Žalgiris“ intensyviai gerina ir tai, kas K. Maksvytį ilgą laiką neramino – kamuolio judėjimas. Šįkart „Žalgiris“ vėl atliko solidų, 18 perdavimų skaičių. Klubas tik trimis perdavimais atsiliko nuo sezono rekordo, 21-o, kurį fiksavo rungtynėse prieš savaitę su „Fenerbahče“.

Stipriausioje istorijoje Eurolygoje „Žalgiris“ ir toliau kabinasi į aštuntuko pozicijas, sau už nugaros jau palikęs įspūdingus biudžetus – „Virtus“, „Emporio Armani“, „Panathinaikos“ ir bent jau kol kas – „Anadolu Efes“ ekipą. Kai kurioms iš jų kelionė Eurolygoje jau praktiškai baigta. „Žalgirio“ viltis dar rusena, ir tai, kalendoriaus lapelį plėšiant į balandį, yra didžiausias klubo sezono laimėjimas.