J.Bernotas pasidalino jautria istorija: tokiame kontekste leisti olimpiadoje startuoti rusams būtų nežmoniška
Juozas Bernotas (Pelagia Karinokolas nuotr.) | Organizatorių nuotr.
„Esminis dalykas šioje situacijoje yra ne sportas ir ne politika, o žmogiškumas, su kuriuo čia yra visiškai prasilenkiama“, - su apmaudu teigia olimpietis buriuotojas Juozas Bernotas, komentuodamas Tarptautinio olimpinio komiteto iškeltas nuostatas, atveriančias galimybę Rusijos ir Baltarusijos sportininkams startuoti 2024 metų Paryžiaus olimpiadoje po neutralia vėliava. Palaikydamas Lietuvos ir kitų valstybių siekį šį sprendimą pakeisti, sportininkas sako, kad, esant reikalui, jo negąsdintų ir olimpiados boikotas.
Pasidalino jautria Ukrainos buriuotojo istorija
Kitą savaitę Pasaulio buriavimo taurės etape „Trofeo Princesa Sofia Mallorca“ regatos metu startuosiantis J. Bernotas teigia, kad šiemet prie starto linijos čia, deja, nebesutiks anksčiau drauge besitreniruodavusio ir varžybose dalyvaudavusio gero draugo, Ukrainos buriavimo olimpiečio. „2021 metų vasarį, kai prasidėjo karas, jis kaip tik treniravosi Ispanijoje. Mes drauge perėjome nuo ankstesnės olimpinės klasės „RS:X“ prie IQFOIL ir ruošėmės artėjančiai atrankai į Paryžiaus olimpines žaidynes. Deja, šiuo metu galimybių treniruotis tokio lygio sportiniu režimu, kuris būtinas aukšto meistriškumo sportininkams, jis nebeturi – trūksta kokybiško inventoriaus, trūksta finansų treniruočių stovykloms ir galimybei startuoti aukščiausio rango varžybose“, – pasakoja J. Bernotas.
Pasak sportininko, jo draugas šiuo metu turi užsiimti pašaliniais darbais, kad galėtų išlaikyti šeimą – pėsčiomis žiemą iš Ukrainos į Lenkiją atkeliavusią mamą su jaunesniu broliuku – ir negali sau leisti įsigyti reikalingo inventoriaus bei važinėti po visame pasaulyje vykstančias varžybas.
„Inventoriaus mūsų sporte reikia daug ir kokybiško, jei nori sportuoti aukščiausiame lygmenyje. Praėjusiais metais, matydamas tą problemą rašiau laišką IQFOIL klasės tarptautinei asociacijai, prašiau, kad jie atsižvelgtų į situaciją ir padovanotų jam burę. Jis pats net neleistų sau prašyti kitų pagalbos. Asociacija burę padovanojo, tačiau tam, kad būtų galima visą sezoną lenktyniauti aukščiausiu lygmeniu, to neužtenka“, – su liūdesiu dalinasi J. Bernotas.
Pasak jo, tokia susidariusi situacija Ukrainos sportininkams reiškia sudužusias svajones ir sugriautus gyvenimus, kai lig tol visas laikas, jėgos ir asmeniniai ištekliai buvo skirti būtent Ukrainos atstovavimui aukščiausiame sportiniame lygmenyje.
Tai – ne politinis, o žmogiškumo klausimas
Lietuvos sporto asociacijoms, tarp jų ir Lietuvos buriuotojų sąjungai, išreiškus vieningą poziciją, kad 2024 metų Paryžiaus olimpiadoje nebūtų leista dalyvauti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – sportininkams, olimpietis patikino šią poziciją absoliučiai palaikantis ir, esant reikalui, pritartų ir olimpiados boikotui.
„Man sunku suprasti, kaip kažkam net gali kilti mintis, jog reikėtų leisti jiems startuoti. Yra politika, yra sportas, tačiau svarbiausias dalykas vis tiek yra žmogiškumas, o su juo čia absoliučiai prasilenkiama. Kaip galima leisti olimpiniame lygmenyje varžytis tiems, kurių valstybė nesilaiko pamatinių žmogiškumo principų – man nesuvokiama“, – teigia J. Bernotas.
Pasak olimpiečio, jo negąsdintų ir boikoto galimybė, jei tik ši padėtų pasiekti tikslą.
„Kai kurie sako, kad nuskriaustume tik save, jei nedalyvautume, nes rusai vis tiek startuotų. Tačiau juk visų sankcijų esmė yra tokia – taip, mes nuskriaudžiam ir save, tai yra kaina, kurią sumokame, tačiau tai yra būtina kaina, kad būtų atkreiptas dėmesys, kad būtų išsakyta aiški žmogiškumo pozicija. Juk mes visų pirma esame žmonės, tik po to sportininkai“, – teigia J. Bernotas.
Tariamas agresorės sportininkų neutralumas slėptų gilią nelygybę
Olimpiečio teigimu, leidimas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams startuoti tik po neutralia vėliava niekaip esmingai situacijos nekeičia, o tik bando užmaskuoti problemą, nes šių sportininkų pasiruošimą remia būtent valstybės agresorės.
„Jie keliauja, treniruojasi, sportuoja. Rusija jiems suteikia visas sąlygas, teikia visokeriopą palaikymą valstybiniu lygiu. Tuo tarpu Ukrainos sportininkai – kažkas kariauja ir kovoja už išgyvenimą, kažkas treniruojasi sugriautose bazėse, kiti iš viso treniruotis negali, kažkas turėjo iš šalies išvykti, kažkas negali grįžti“, – teigia J. Bernotas.
Pasak jo, anksčiau jam yra tekę treniruotis bendrose grupėse su Ukrainos ir Rusijos sportininkais, tačiau po karo viskas pasikeitė.
„Daug Rusijos sportininkų arba palaiko karą, arba teigia, kad „nieko negalima padaryti“. Netikiu, kad 150 milijonų žmonių tauta nieko negali padaryti. Jie gali, bet nenori, yra tik vienetai, kurie nori. Dėl to, manau, būtų absoliučiai neteisinga į vieną sporto aikštelę ar lenktynių distanciją išleisti ir Ukrainos, ir Ukrainą niokojančios šalies sportininkus“, - tvirtina J. Bernotas.
Olimpietis tikisi, kad pasaulinė sporto bendruomenė laikysis vieningai ir Tarptautinis olimpinis komitetas pakeis savo poziciją.
