Kovinio sporto Olimpo nebijantis E.Šalkovskis: „Noriu sunaikinti visus, kurie mano esantys geriausi“
Edvinas Šalkovskis (kairėje) | bushido.lt nuotr.
„Nepasakyčiau, kad mokykloje esu kokia nors ten žvaigždė, – nusijuokė Vilniaus Simono Konarskio gimnazijos abiturientas Edvinas Šalkovskis. – Tikrai ne. Aišku, daugelis mane žino kaip kovotoją. Prieina, pasisveikina, klausia, kada bus kita kova. Mane tai džiugina. Pagaliau jaunimas pradėjo labiau domėtis kovos menais“.
Aštuoniolikmetis „Sparta Fight Gym“ kovotojas tuoj suskumba priminti: „Gal nežinojote, bet esu sukūręs „TikTok“ paskyrą“.
Populiariame socialiniame tinkle, kaip pats vaikinas sako, turi „trupučiuką“ sekėjų – 11 tūkst.
„Kodėl apie jį kalbu? Mano manymu, tai yra geriausia platforma, kuri leidžia žmonėms rinkti peržiūras... Žinoma, jei jūsų turinys yra įdomus“, – nusišypsojo E.Šalkovskis.
E.Šalkovskis sublizgo, kuomet į Lietuvą parvežė WAKO pasaulio kikbokso čempionato (iki 18 metų) aukso medalį. Netrukus sekė ir jo debiutas profesionalų ringe – „King of Kings“ turnyre pirmajame raunde nokautavo Evaldą Beleišį.
„O, taip... – šyptelėjo jaunasis kovotojas. – Tiesą pasakius, pats nesitikėjau, kad kovą laimėsiu būtent techniniu nokautu. Pasakysiu taip, anksčiau, maždaug prieš 2-3 metus išeidavau į ringą tiesiog „atkovoti“ ir viskas. Bandydavau išgyventi ringe, nejaučiau galios rankose, nejaučiau, kad galiu kažką nokautuoti. Aišku, turėjau charakterį, bet dabar eidamas į ringą jaučiu galią. Mano kūnas jau yra daugmaž subrendęs, raumenys kažkiek susiformavę, dabar beliko tik viską išsiryškinti. Kova su Evaldu? Tai buvo mūsų abiejų debiutas KOK ringe. Laimėjo ne tas, kuris stipresnis, o tas, kuris susitvarkė su psichologiniu spaudimu. Tai labai svarbu“.
Kovo 18 dieną Vilniaus „Jeep“ arenoje vyksiančio KOK'110 turnyro ringe E.Šalkovskis pirštines surems su Lenkijos kovotoju Michalu Walczaku, kuris savo debiutinę kovą KOK ringe pralaimėjo latviui Kristapui Zilei. Kova nulėmė, kas tapo Europos KOK pussunkio svorio kategorijos čempionu.
Beje, lenko pravardė skamba tikrai įspūdingai tiems, kurie domisi koviniais filmais – 25-ų kovotojas jau turi priklijuotą „Boykos“ pravardę.
„Boyka“ – kovinių menų specialisto ir aktoriaus Scotto Adkinso įkūnytas herojus filmuose „Undisputed“.
„Taip, esu matęs šiuos filmus, – linktelėjo E.Šalkovskis. – Pirmą kartą žiūrėjau, kai man buvo gal 7-8 metai, o paskutinį kartą gal prieš metus. Įdomu, net nežinojau, kad mano priešininkas turi tokią pravardę. Žinoma, viskas priklauso, kaip tą pravardę jis užsitarnavo. Jeigu tau pravardę duoda žmonės – tai gerai, jeigu tu pats sau ją sugalvoji – tai skamba šiek tiek juokingai“.
Prabilęs apie artėjančią kovą E.Šalkovskis neslėpė: „Visi kovotojai turi savo tikslus, bet jų priešininkai stengiasi juos sugriauti“.
„Noriu sunkių kovų, nes žinau, jei pasieksiu labai aukštą lygį šiame sporte, ten nebus lengva, – sakė kovotojas. – Tad dabar noriu dalyvauti visur, kur tik įmanoma. Noriu kaupti patirtį ir būti viskam pasiruošusiu. Priešininkas? Aš žinau tik vieną – jam nebus lengva. Prieš pirmą kovą KOK ringe, kurią stebėjo minia žiūrovų, jaudulio nejaučiau, nors šurmuliukas, žinoma, buvo... Kovotojai supras. Bet aš visada prisimenu žodžius: jaudulys, ne jaudulys, bet kovoti tai reikės. Šaltas protas viską nulemia. Pas mus, „spartiečius“, viskas labai paprasta. Atvažiuojame į areną, suvalgome kokį bananą, tape'ai, apšilimas ir būm... Ateina laikas žengti į ringą. Kas buvo šiek tiek neįprasta, tai tasai iškvietimas į ringą... Mėgėjuose tiesiog pasako kovos numeriuką ir tiek, o čia viskas taip oficialu. Galbūt tada ir pajaučiau tą didžiausią įtampą, nes žinojau, kad visas dėmesys bus skirtas man. Bet viskas gerai susitvarkiau tada, susitvarkysiu ir dabar“.
Jau kurį laiką E.Šalkovkis yra lyginamas su garsiuoju Sergejumi Maslobojevu – ir charakteriu, ir svorio kategorija, ir charizma...
„Didelė garbė būti lyginamu su tokiu kovotoju kaip Sergejus, – apie tituluotą „spartietį“ ir dažną sparingo partnerį prabilo E.Šalkovksis. – Bet aš esu Edvinas. Manau, pats Sergejus norėtų, kad pasiekčiau tai, ką pasiekė jis ir dar daugiau. Manau, kad geras ir populiarus kovotojas turi būti pavyzdys kietiems – charizmatiškas, disciplinuotas. O svarbiausia, jis visada turi išlikti savimi. Jei prabilome apie Sergejų, negaliu nepaminėti ir visų „spartiečių tėvo“ – Andriaus Šipailos. Mano ir visų manymu, jam buvo lemta tapti treneriu. Jis yra savo srities talentas – mato kovotojus kiaurai. Užtenka vieną kartą žmogui sukovoti, Andrius pasakys jo likimą. Žinoma, labai daug priklauso nuo mūsų, bet jis viską mato – geriausias treneris“.
Paklaustas apie kovotojus, kuriuos pats seka ir stebi, E.Šalkovskis nesuabejojo: Chamzatas Čimajevas.
„Nesakysiu, kad man viskas jame patinka... Bet jo kovų maniera, jo ryžtas, abejingumas blogiems impulsams man patinka“, – sakė E.Šalkovskis.
Sulaukęs klausimo, apie kokią kovą dabar pats svajoja, E.Šalkovskis nusijuokė ir perklausė: „Ar kalbame apie Lietuvą?“
„Čia noriu sunaikinti visus, kurie apie save sako „Aš esu geriausias, man nėra konkurencijos“ ir pan. Pasakysiu jums visiems vieną dalyką – svorio kategorijoje iki 93 kilogramų jūs turite konkurentą, – nusišypsojo jaunasis „spartietis“. – Kovinio sporto Olimpas? Kol kas esu jaunas ir stiprus, neturiu tam tikrų pareigų, šeimos, vaikų... Manau, tasai Olimpas yra įveikiamas. Pažiūrėsime, kaip ten bus ateityje. Niekas nesakė, kad bus lengva. Svarbiausia, kad man patinka“.
Turėjo E.Šalkovskis atsakymą ir į klausimą, kada čempiono diržas nuguls ant jos juosmens.
„Glory“? „One“? UFC? KOK? Apie kokį diržą kalbame? Laikas viską parodys“, – nusijuokė E.Šalkovskis.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
