Dar viena stipriai nusvilinusi išvyka: neveikusi gynyba, statistikoje nematomas R.Jokubaičio indėlis ir vilties „Žalgiriui“ dar teikianti atkarpa

„Jie kovotojai. „Biški“ geriau turi pradėti žaisti, kovos jiems pakanka“, – „15min.lt“ žurnalistui Rokui Pakėnui paklausus po rungtynių atsakė Šarūnas Jasikevičius.

Tą patį apibrėžimą „Žalgiriui“ pritaikyti galima abiems šių pastarųjų ispaniškos savaitės rungtynėms – tiek Madride, tiek ir Barselonoje. Tiek Ispanijos sostinėje, tiek ir Katalonijoje „Žalgiris“ neturėjo absoliučiai jokių šansų, kur ketvirtieji kėliniai tebuvo formalumų tvarkymui. Abi rungtynės turi ir vieną bendrą vardiklį – nieko blogo nežadėję pirmieji kėliniai, ir subyrėjimas antruose.

„Barcelona“ jau nuo pat pradžių demonstravo gerą Š. Jasikevičiaus žaidimo plano išpildymą su gynyba perimetre. Tomašui Satoransky, ar kuriam nors kitam gynėjui gerai dirbant su be kamuolio buvusiais žalgiriečiais, Kauno ekipa neteko bet kokio kamuolio judėjimo. Katalonų grandas „Žalgirį“ privertė žaisti taip, kaip šioje sezono stadijoje žaisti jis mažiausiai įgalus – daug žaidimo vienas prieš vieną ir mažai tęstinumo. Ignas Brazdeikis atkarpomis tai daryti mėgino, iš viso surinkęs 16 taškų (6/10 dvit., 1/2 trit., 1/1 baud. Met.), tačiau „Žalgirio“ ribotumas pulti be Keenano Evanso komandos potencialą toliau sodina į apačią. Dar labiau, kai poilsio minutes turi Ignas Brazdeikis, o viename penkete „viršuje“ žaidžia L. Lekavičius, Edgaras Ulanovas ir Arnas Butkevičius.

„Visą sezoną kenčiame dėl to. Gana nemažai pasikliaujame žaidimu „1 prieš 1“, bet turime problemų su kamuolio dalijimusi“, – po mačo sakė K. Maksvytis.

Būtent ribotas puolimas „Žalgirį“ verčia ne ta komanda, kuri galėjo guldyti bet ką, o ekipa, kuri dabar labiau orientuojasi į savo lentynos varžovus. Pastarosios dvejos rungtynės Ispanijoje tai tik patvirtina.

„Žalgiriui“ praktiškai neveikė ir nė viena iš dviejų komandos daugiausiai taikomų gynybos sistemų. Prieš „step out“ gynybą idealiai funkcionavo „Barcelonos“ gynėjai su greitomis reakcijomis ir operatyviais sprendimais. Rokas Jokubaitis rungtynėse oficialiai surinko 5 rezultatyvius perdavimus, tačiau jei skaičiuotume ir vadinamuosius „ledo ritulio“ perdavimus, kurių svarba buvo didelė būtent prieš šią gynybą, šis skaičius išsipūstų dar labiau.

„Kai pasirengi agresyvią gynybą, gali kentėti nuo tritaškių. Vis tik daugiau kentėjome nuo įmetimų arčiau krepšio. Jie užsiimdavo geras padėtis ir neturėjome pagalbos iš silpnos pusės“, – problemą aiškino „Žalgirio“ treneris. Lygiai taip pat nefunkcionavo ir susikeitimo gynyba, kai išsikeitus „Barca“ lengvai pranašumus versdavo arba taškais, arba ištampyta gynyba su papildomais perdavimais. Tai, kaip nepriekaištingai dirbo šios ir kitos „Barcos“ puolimo situacijos, rodo net 26 komandos atlikti rezultatyvūs perdavimai – pakartotas sezono rekordas.

Geriausias sezono rungtynes sužaidė ir Nikola Mirotičius su 28 taškais (6/7 dvit., 3/6 trit., 7/7 baud. Met.). Čia dalį atsakomybės turi prisiimti ir Achille Polonara, kuris iš puolėjo gavo ne vieną riebią pamoką su savo firminiais pozicijų užsiėmimais baudos aikštelėje ir „high low“ kombinacijos užbaigimu. Daug problemų komandinėje gynyboje įnešė ir nekomunikavimas. Įstrigo mažiausiai dvi situacijos, kuomet susitarimų nepaisė I. Brazdeikis, po kurio pamatėme T. Satoransky taškus ir laisvą Nicolo Laprovittolos metimą iš toli, kurio, tiesa, iš ritmo išsimušęs argentinietis nepataikė.

Taip tęsiasi dar viena „Žalgiriui“ nemaloni serija – jau aštuntose rungtynėse iš eilės klubas nepasiekia 80-ies pelnytų taškų ribos.

Kauniečiams dabar reguliariajame sezone lieka aštuoni mačai, per kuriuos reikėtų pačiupti mažiausiai 4-5 pergales. Su ribotu puolimu „Žalgiris“ gyvens visą likusį sezoną, tačiau įdirbis pirmoje sezono dalyje kauniečiams vis dar leidžia svajoti.

„Buvo geros treniruotės ir teisingas požiūris į pralaimėjimą Madride. Šiandien „Barcelona“ žaidė puikiai, mes – vidutiniškai. Norint laimėti čia – turi būti atvirkščiai. Turime išlikti kartu ir pridėti daugiau komandinių veiksmų. Turime 5 rungtynes namuose iš likusių 8, tad visi šansai mūsų“, – viliasi K. Maksvytis.

O kertinė savaitė, kurioje galimai daug kas ir spręsis, laukia jau nuo antradienio mačo Berlyne. Tiek ten, tiek ir vėliau po dviejų dienų Nemuno saloje prieš Vilerbano ASVEL laimėti bus tiesiog būtina, norint leisti toms svajonėms ir toliau gyvuoti.