Kitoks „Rimkenzo“: apie rankomis skalbiamus drabužius, mini pergales gyvenime, geriausią Dievo dovaną ir priežastį, dėl kurios privalo laimėti artėjančią kovą
Dovydas Rimkus | Manto Stankevičiaus nuotr.
„Legenda“, – paprašytas bent vienu žodžiu užsiminti, kokią staigmeną žiūrovams yra parengęs, prasitarė įspūdingas išėjimais į ringą visame pasaulyje jau pagarsėjęs kovotojas Dovydas „Rimkenzo“ Rimkus, jau šį ketvirtadienį žengsiantis į „UTMA Winter Edition“ narvą.
Gruodžio 8 dieną atnaujintoje Kauno sporto halėje vyksiančiame turnyre 23-ų D.Rimkus (8-2) surems pirštines su Lenkijos kikbokso čempionu Kamiliu Sojkowskiu (8-2, 6 nokautai) svorio kategorijoje iki 77 kilogramų.
„Su treneriu analizavome priešininką, – sportas.lt sakė D.Rimkus. – Žinome, jei „persimušinėtume“ su juo, tai būtų labai pavojinga kova. Tačiau jei dirbsiu savo stiliumi – atsipalaidavus antru numeriu – galima pasiekti gražią pergalę. Galbūt pavyks pataikyti ir anksčiau ir kova bus baigta anksčiau laiko. Svarbiausia, nepasiduoti emocijoms“.
„Rimkenzo“ prisipažino su treneriu (beje, trenerio vardas ir pavardė išliks paslaptimi iki pat turnyro, – aut.past.) pastebėję, kad emocijos ringe arba narve tik trukdo.
„Labai įsitempiu, bandau kirsti ir nieko nesigauna, smūgiai matosi... O ir pats prasileidžiu. Dėl to šiame sporte priešininkai bando vienas kitą išvesti iš kantrybės, nuolat provokuoja, – kalbėjo D.Rimkus. – Treniruotėse stengiamės prisijaukinti laisvumą, greitį. Atidirbinėjame priešininko „ištampymus“. Žiūrėsime, ar viskas pavyks narve, juk net neslėpsiu, kad jauduliukas būna kaskart, o kartais visi planai baigiasi, kuomet prasileidi“.
Kovotojas atviras: pastaruoju metu daug dėmesio skyrė psichologinėms treniruotėms. Kartą per savaitę D.Rimkus bendrauja su psichologu, kuris skiria tam tikrus pratimus.
„Aš juos atsakingai vykdau, – nusišypsojo D.Rimkus. – Tai dabar yra man pats svarbiausias dalykas. Supratau, kad ne vien alinančios treniruotės yra svarbu. Pamenu, grįžau iš Tailando, žmonės man rašė ir klausė „Kaip čia tave gali kas nors įveikti?“ O viduje aš jaučiausi tiesiog nudrožtas – sulėtėjęs, sustabarėjęs. O tam, kad savimi pasitikėtumei, reikia mini pergalių gyvenime. Tai dabar kiekvieną dieną džiaugiuosi savo mini pergalėmis...“
Ir čia kalba pasisuko apie tai, ko „Rimkenzo“ nesuprasdavo anksčiau, kai žiūrėdavo filmus „Kikboksininkas“ ir „Karatė vaikis“.
Apie tai D.Rimkus pasakojo vaizdo siužete:
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
