Į kikbokso ringą grįžtantis sunkiasvoris M.Rimdeika: „Į priekį varo noras parodyti geriausią savo versiją“
Mantas Rimdeika | Organizatorių nuotr.
„Pagaliau esu pilnai pasirengęs įjungti jau ir kojų darbą. Grįšiu į savo roges“, – pranešė sunkiasvoris kikboksininkas Mantas Rimdeika apie savo artėjantį oficialų sugrįžimą į ringą.
Po 2018-aisiais patirtos kojos traumos M.Rimdeika ringe pasirodydavo epizodiškai.
„Tiesą sakant, po paskutinės kovos KOK turnyre „Žalgirio“ arenoje teko toliau konsultuotis su gydytojais. Buvo atlikta trečioji kelio sąnario operacija. Štai todėl ir nesirodžiau ringe vėl kurį laiką, – sportas.lt pasakojo M.Rimdeika. – Vėl teko ištverti reabilitacijos procesą, daug dirbti fiziškai, kadangi turėjau sustiprinti kojas, visą korpusą, nugarą, kadangi visas kūnas iššikraipė nuo pastovaus šlubavimo bei kreivo vaikščiojimo trejus metus“.
Bet M.Rimdeika spėjo ir pakeliauti. „Per pirmąjį karantiną buvome pastrigę Ispanijoje, Marbėjoje. Stengiausi sportuoti ir ten: boksavausi, dirbau, kiek įmanoma, keliavau. Vėliau išvykome žiemoti į Tailandą 4 mėnesiams, ten sportavome Muay Thai su Deividu Danyla, – dėstė kovotojas. – Kelionėse nurimau, daug mąsčiau, ko noriu iš savęs per ateinančius metus. Dabar jaučiuosi atsigavęs po traumos ir sustiprėjęs fiziškai bei psichologiškai“.
M.Rimdeika nusijuokė, kai pradėjome kalbėti apie sugrįžimą į ringą.
„Tai yra antrasis mano sugrįžimas“, – besijuokdamas priminė jis.
„Niekada neplanavau pasitraukti, tiesiog susiklostė man nepalankios aplinkybės, – teigė M.Rimdeika. – Traumos? Išsigydžiau ir judame toliau. O sportas? Sakyčiau, iš jo aš pasisemiu varomosios jėgos ir motyvacijos, aplamai, gyvenimui. Užsiimant šiuo sportu jauti, kad gyveni. Taipogi kažkiek prie ryžto sugrįžti prisidėjo ir užsispyrimas, noras įrodyti sau, kad galiu daugiau, kad būtent dabar galiu užšokti dar vienu laipteliu aukščiau nei vakar. Noras parodyti sau geriausią savo versiją – tai varo mane į priekį ir skatina sugrįžti“.
Apie M.Rimdeiką iš labiau besidominčių apie Lietuvos kovinį sportą galite išgirsti „Štai, čia tai žmogus tikrai kovoja savo malonumui“.
Šią frazę išgirsite iš tų, kurie žino, kad M.Rimdeika sukasi versle, kuriam skiria daugiausiai savo laiko.
„Man be verslo nebūtų sporto, be sporto nebūtų verslo, – nusijuokia M.Rimdeika. – Šios dvi veiklos tiesiog papildo viena kitą. Kai nebeveikia galva prie kompiuterio, sunku dirbti, tuomet važiuoju į treniruotę, išsidaužau, iškraunu blogas emocijas, grįžtu į darbo vietą ir toliau dirbu šviežiu protu. Galva, atrodo, būna pailsėjusi ir galiu toliau generuoti idėjas. Dirbu su IT projektais, plačiu spektru su užsienio rinkomis. Apie tai, kad norėčiau turėti verslą ir dirbti nepriklausomai nuo darbo vietos, svajojau dar mokyklos laikais. Tą idėją ir įgyvendinau. Su tam tikra disciplina įmanoma tiek profesionaliai sportuoti, tiek užsiimti verslu – svarbiausia yra išmokti valdyti savo laiką ir nusistatyti teisingus prioritetus. Taip ir suderinu sportą su savo veikla“.
M.Rimdeika, kol pats negalėjo žengti į ringą, lankydavosi Lietuvoje vykstančiuose turnyruose. „Visuomet pačiam užvirdavo kraujas, adrenalinas, noras vėl įšokti į ringą, – pasakojo kovotojas. – Stebėjau, kaip kovoms rengiasi draugai, treneriai. Žinojau, kad tikrai tai nėra mano karjeros pabaiga ir tuoj kilsiu į ringą. Tereikėjo išlaukti ir sutvirtėti po traumos. Treneris Saulius Šeškevičius vis kartais „užmesdavo“ vieną kitą juokelį apie sugrįžimą – jau ruošė mane tam“.
Pasak M.Rimdeikos, dabar pagrindinis tikslas – kuo daugiau kovų.
„Noriu pilnai adaptuotis, susigrąžinti varžybinį ringo pojūtį. Ateityje? Noriu būti TOP kovotojas, geriausia savo paties versija“, – tėgė M.Rimdeika.
Vasarą jis daug treniravosi su Lietuvos bokso rinktine pas trenerius Vidą Bružą ir Marių Palionį. „Ten viskas kaip armijoje – stiprūs sparingai, kuriuose mane grūdino ir per kepenis, ir per žandikaulį. Tačiau dabar jaučiuosi gerai, esu pasirengęs sunkioms kovoms. Estijoje apšilau kojas, pajutau varžybinį jaudulį, ringą. Pajudėjau Vokietijoje. Po truputį adaptuojuosi. Netrukus pradėsiu rengtis kikbokso disciplinai jau pagal visai kitokią sistemą. Nuotaikos kovinės ir užtikrintos“, – sakė solidžiai 110 kilogramų sveriantis kovotojas.
Anksčiau mėgėjų turnyruose buvo laukiama, kada susikirs M.Rimdeikos ir Sergejaus Maslobojevo keliai. Tai prisiminęs M.Rimdeika nusišypso.
„Sergejus – yra vienas geriausių kovotojų pasaulyje, o Lietuvoje – tikra žvaigždė, – teigė M.Rimdeika. – Niekada neatmetu galimybės, kad vieną dieną vėl gali tekti suremti pirštines, nes iš sunkesnio svorio Lietuvoje nelabai jau kas ir likę. Visada malonu suremti pirštines su aukšto meistiškumo kovotojais, nes tik taip gali greičiau tobulėti“.
Tačiau dabar M.Rimdeikos lauks principinė dvikova. Lapkričio 5 dieną Kaune vyksiančiame „KOK World Series in Kaunas“ turnyre lietuvis pirštines surems su Serbijos meškino pravardę turinčiu Sasa Polugičiumi.
„Serbiškoji Andy Ruizo versija, – nusišypsojo M.Rimdeika. – Tai – didelis, stambus kovotojas, kuris geba greitai sprogti kaip lengvasvoris. Prieš septynerius metus kovėmės Serbijoje, Belgrade, WAKO pasaulio kikbokso čempionate. Kova vyko dideliu tempu, apylygė, tačiau teisėjų sprendimu Sasa šventė pergalę. Tais metais jis laimėjo pirmenybes. Sužinojęs, kad turėsiu galimybę revanšuotis, apsidžiaugiau... Net pradėjau rėkti „Noriu, duokit man Sasą“. Nusimato arši kova“.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
