Ispanų specialistai paneigė lietuvišką futbolo mitą

 Šį mėnesį Barselonos „Espanyol“ futbolo klubo akademijos specialistai surengė treniruočių stovyklą perspektyviems Lietuvos jauniesiems futbolininkams.

Penkių dienų stovykloje su 6-15 metų vaikais darbavosi penki Barselonos klubo akademijos treneriai. Vienas labiausiai patyrusių ir didžiausią patirtį sukaupusių „Espanyol“ specialistų – įvairiose užsienio šalyse dirbę Santiago „Santi“ Altimira Munozas.

Iš futbolo šalies atvykęs S. Altimira iš karto atkreipė dėmesį į šios sporto šakos skirtumus Ispanijoje ir Lietuvoje: „Plėtoti futbolą jūsų šalyje sunkiau, nes Lietuvoje pagrindinis sportas – krepšinis. Aš iki šiol pamenu Ispanijoje žaidusius Rimą Kurtinaitį ir Arvydą Sabonį, o kur dar Kauno „Žalgiris“! Ispanijoje vaikai nori lygiuotis į futbolo žvaigždes. Jie su futbolo kamuoliu praleidžia 24 valandas per parą. Treniruotėse, mokykloje, namuose, gatvėje – visur. Gali jiems pasiūlyti žaisti rankinį, bet jie pirmiausiai išmėgins futbolą. Būtent tai lemia didesnę futbolo akademijų konkurenciją, geresnį vaikų paruošimą ir gausesnį pasirinkimą.“

Lietuvoje vyrauja požiūris, kad pietų šalyse jaunieji futbolininkai bręsta greičiau, yra gabesni ir labiau techniški, nei mūsų bendraamžiai. Tuo metu „Espanyol“ stovyklų organizavimu užsienyje besirūpinantis Jaume Bartres šį stereotipą pavadino mitu. Anot jo, vaikai visur vienodi, o jų tobulėjimo kokybę lemia treniruočių sąlygos bei trenerių kompetencija ir atsidavimas savo darbui.

Santiago „Santi“ Altimira Munozas | S.Čirbos nuotr.

Šiai nuomonei linkęs pritarti ir S. Altimira: „Kai Ispanija laimėjo 2010 metų pasaulio čempionatą, mūsų futbolo metodologija pasiekė piką. Milžiniškai padaugėjo futbolo mokyklų ir jas lankančių vaikų. Lygiai toks pat augimas pastebėtas ir trenerių korpuse. Visi su futbolu susiję žmonės norėjo dirbti aukščiausiame lygyje. Aš nežinau, kiek Lietuvoje žmonių nori tapti futbolo treneriais, bet Ispanijoje tokių turime apie milijoną. Nuožmi konkurencija skatina trenerius dirbti, mokytis ir tobulėti. O tobulėjantis treneris ir savo auklėtinius padaro geresnius.“

Pedagogo išsilavinimą turintis ir Ispanijoje mokytoju dirbantis S. Altimira tarsi sutvertas darbui su vaikais – Lietuvoje jis iš karto rado bendrą kalbą su jaunuoliais ir užsitarnavo jų pagarbą.

„Geras vaiko ryšys su treneriu yra vienas kertinių dalykų. Jei ryšys bus – vaikas noriai priims informaciją. Žinoma, reikalingas balansas. Vaikas privalo suvokti, kad treneris jam nėra vien tik geras draugas. Kartais mes pažaidžiame ir pajuokaujame, bet kai ateina metas treniruotis, imamės darbo susikaupę. Tuomet aš būnu treneris, o ne draugas, – savo įžvalgomis dalinosi „Espanyol“ sistemos specialistas. – Lygiai taip pat negali būti per griežtas savo auklėtiniams ir perspausti. Aš visada kartoju, kad griežtas treneris reiklumu pasieks 60 proc. norimo rezultato. Mokantis pajuokauti – 40 proc. Jei sugebėsi suderinti abu dalykus – fantastika, turėsime visus 100 proc.“

Santiago „Santi“ Altimira Munozas | S.Čirbos nuotr.

Vienas iš minėtos stovyklos Lietuvoje organizatorių „Margirio“ futbolo mokyklos treneris Gediminas Paberžis išskyrė esmines „Espanyol“ trenerių propaguojamas vertybes: „Lietuvos treneriai daugiau dėmesio skiria individualiai vaikų žaidimo technikai. Ispanai akcentuoja perdavimus, kamuolio kontrolę ir aukštą spaudimą praradus kamuolį. Taip pat – žaidimą pakelta galva neturint kamuolio. Vaikas privalo sekti situaciją aikštėje net neturėdamas kamuolio ir įvertinti situaciją dar prieš priimant perdavimą. Mums patiko, kad „Espanyol“ treneriai nebandė primesti savo nuomonės. Lietuvoje kai kurie treneriai po nesėkmingo epizodo kelia balsą: „ką tu padarei?“ Gi ispanai skatina diskusiją aptardami momentą su vaikais, paaiškina kitas sprendimo alternatyvas ir paklausia jų, ar nevertėjo pasielgti kitaip?“

Po treniruočių stovyklos ispanų specialistai atrinko penkis jaunuolius, kuriuos žiemą pakvies į stovyklą Barselonoje. „Espanyol“ stovyklos Lietuvoje bus rengiamos ir ateityje, svečiai netgi užsiminė apie perspektyvą steigti šio klubo lietuvišką akademijos filialą.

Atsisveikindamas S. Altimira Lietuvos treneriams palinkėjo apsišarvuoti kantrybe: „Nusiteikite daug dirbti. Išvenkite rutinos ir negalvokite, kad šiandien atidirbote, o rytoj, poryt laukia vėl tas pats. Šis darbas reikalauja kantrybės ir noro mokytis. Kartais reikia aplankyti užsienio šalis ir pasisemti patirties iš sėkmingų sistemų. Svarbus nuoseklumas. Jei nepavyko pasiekti norimo tikslo – reikia turėti kantrybės ir kryptingai eiti pirmyn.“