M.Lukauskis: „Tikslas su „Wolves“ yra pasiekti finalą“

Priėmęs sprendimą dar metus tęsti karjerą, Lietuvos krepšinio lygos „geležinis žmogus“ Mindaugas Lukauskis šią vasarą sulaukė pasiūlymo prisijungti prie „Wolves“ krepšinio komandos, kuriuo daugelio šalies stipriausio čempionato rekordų savininkas pasinaudojo.

Pasak 43 metų veterano, svarbiausias raktas į komandos pergales – geri naujai suburtos komandos krepšininkų santykiai, todėl sudėtyje esantis tvirtas charakterį turinčius lietuvių branduolys ir tokiomis pat savybėmis pasižymintys legionieriai gali tapti sėkmingu, pergales atnešančiu deriniu.

Pirmajame interviu po prisijungimo prie „Wolves“ M. Lukauskis pasidalino mintimis apie komandos komplektaciją, sukauptą patirtį, balsą rūbinėje, santykius bei darbą su vyr. treneriu Rimu Kurtinaičiu ir įspūdingiausią savo karjeros sezoną.

– Ar nebuvo minčių apie karjeros pabaigą?

– Tie nauji iššūkiai mane visą laiką stumia į priekį. Priimti sprendimą buvo nesunku. Kaip ir sakiau po sezono, kad dar metus tikrai noriu pažaisti. Man suteikė galimybę dar metus žaisti – aš ja ir pasinaudojau.

– Kaip vertinate komandos sudėties komplektacijos darbus?

– Surinkta įdomi lietuvių grupė, turi gerus charakterius, kovotojai. Tai, manau, yra didelis pliusas, yra labai svarbu. Jeigu komanda, žaidėjai tarpusavyje vienas kitą palaikys, kovos dėl kiekvieno kamuolio, dėl kiekvieno centimetro, tai bus didelis žingsnis į priekį link pergalės. Prisidės tokio pat charakterio užsieniečiai – kovotojai ir energingi vyrukai. Tai labai įdomi komandėlė gaunasi.

– Esate vyriausias komandoje, sukaupęs didžiausią patirtį. Laukia daug darbo rūbinėje?

– Teks vis tiek ir tą jaunimą pamuštruoti, ir patarti, ir padėti, ir pabarti. Pasiruošęs aš tą padaryti. Bandysime viską daryti kaip įmanoma gražiau ir lengviau, nes būdavo, kad ir aprėki, apkolioji – truputį pasimeta, ypač užsieniečiai. Bet dabar, ką matome, ką turim – užsieniečiai yra patyrę, žaidžia už savo šalies rinktinę. Tai tikrai bus su patirtimi ir nebus tie jauni, kaip aš vadinu, „begalviai“, kur pasakai – pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina ir nieko nepasiima. Tai tokiems kartais ir rankos nusvyra kažką daugiau sakyti, nesirenka informacijos. Tai su šitais vyrukais, kurie yra komandoje, neturėtų būti tokių problemų. Reikės tik padrąsinti ir paraginti.

– Kokie pagrindiniai uždaviniai ir iššūkiai laukia naujai suburtos komandos?

– Uždaviniai ne tik „Wolves“, bet ir kitų komandų yra laimėti, finalas. Buvo kalbama, kad tas susižaidimas, supratimas žaidėjų ir pergalės... Iš tikrųjų daug visko, bet esmė ta, kad būtų geras kolektyvas, kad rūbinė būtų gera, tarpusavio santykiai. O nuo to labai daug priklauso. Kiek ir man, iš savo patirties, yra tekę būti komandose, ir kitose šalyse, jeigu blogas kolektyvas, tai nebus ir pergalių. Vienas iš tų uždavinių – padaryti gerą kolektyvą, kad po pralaimėjimų nebūtų panikos, liūdesio, o tik noras dar dirbti ir siekti savo užsibrėžtų tikslų.

– Kokie jūsų santykiai su komandos vyr. treneriu Rimu Kurtinaičiu?

– Įspūdžiai tik geriausi, nes turėjome vieną įspūdingiausių sezonų su „Lietuvos ryto“ komanda, su treneriu. Teko ir rinktinėje su treneriu būti. Tai žinau, pažįstu, žinau ko treneris reikalauja, koks plius minus žaidybinis braižas. Gal kažkiek bus ir pasikeitę, nes, kiek čia, dešimt metų praėjo. Bet iš principo žinau ir man patinka su treneriu dirbti. Ir pokštų būna, ir pykčių būna, ir pakankina. Bet tai – visas treniruočių procesas ir, manau, tikrai bus ir smagu, bus geri rezultatai.

– Ar stebite žaidėjų rinką šią vasarą?

– Kažkiek stebiu. Šiuo metu „Wolves“ yra padidinamuoju stiklu. Tai yra naujas žaidėjas krepšinio rinkoje ir visiems viskas labai įdomu. To ažiotažo daug, ir daug kalbų. Kitose komandose darbas matosi, kad kažkoks vyksta. Kokios penkios komandos jau plius minus susikomplektavusios. Kitos lėčiau juda, bet tai yra kiekvienų metų braižas. Tos komandos, kurios lėčiau juda, jos kiekvienais metais laukia kažko, ko negali paimti finansiškai. Laukia gal, kad kainos pakris. O kai ateina rugpjūčio vidurys–galas ir neturi komandų, tada prisikviečia su pasportuoti. Neatsiranda kontraktų, tai prisikalbina pasilikti su tam tikromis sąlygomis. Tas vyksta kiekvienais metais. O šiemet tai daugiau yra žvilgsnis į „Wolves“, nes tai naujas žaidėjas ir daug dėmesio skiriama, kaip kas renkama, kokie žaidėjai. Šiandien dieną tikrai kolektyvas ir tie lietuviai surinkti smagūs.

– Įvertinant solidų krepšinyje jūsų amžių, ar negąsdina sunkios R. Kurtinaičio treniruotės?

– Pas trenerį lengva nebūna, bet aš manau, kad su manimi pačiu viskas turėtų būti neblogai. Traumų išvengta sezono metu, buvo mėnesis poilsio, tada mėnesis treniruočių, tada turėjau stovyklėlę su vaikais, atostogų ir dabar pradėsiu vėl treniruotis. Kiek žinau, komanda rugpjūčio viduryje pradeda sportuoti, tai to laiko pasiruošti bus. Manau, treneris Rimas mane žino ir fizinio rengimo treneriai žino mano amžių. Tie krūviai bus kažkiek sąlyginai padėlioti. Bet aš darbo nebijau, aš praėjęs tuos, kaip vadinu, „laukinius“ serbus ir tų treniruočių turėta įvairiausių. Tiek ir pas lietuvius trenerius buvo nemažai padirbėta. Tas kūnas, kaip matote, po šiai dienai laiko. Reikės pradžiai įsivažiuoti, o tada, manau, viskas bus gerai. Tikėkimės, kad pavyks išvengti tų traumų.

– Komanda naujai suburta, bet joje netrūks jums gerai pažįstamų veidų?

– Man teko žaisti su Vitalijumi Koziu, Regimantu Miniotu ir Arnu Beručka. Geri vaikinukai. Aišku, kai aš su jais žaidžiau, jie dar buvo jauni. Sakykime, komandoje Beručka buvo koks dvyliktas žaidėjas, epizodiškai būdavo. Bet ką parodė praeiti metai, tai patobulėjęs vaikis ir tikrai gerus rezultatus rodė. Miniotas ir Kozys – tai irgi geri vaikinukai, kovotojai, kovoja dėl kiekvieno kamuolio, stengiasi. Gal Miniotui praeitas sezonas toks sunkesnis buvo, bet užpraeitą jis parodė, kad gali tikrai žaisti ir gerai žaisti, statistika gera, ir sprendimai buvo geri priiminėjami.

Kozys praeitais metais gerai Jonavoje kovojo. Kristupą Žemaitį teko stebėti ir kaip varžovai mes susidurdavome. Dabar rinktinėje teko matyti rungtynėse. Jis gerai organizuoja, daro kas priklauso. Turbūt mažiausiai matęs Eigirdą Žukauską, nes, kiek teko žaisti LKL, tai jo dar tik pradžia buvo, o paskui mažai jį teko matyti. O dabar rinktinėje žaidžia, tai, manau, neblogas, gali per kelias pozicijas žaisti. Gerai, kai yra žaidėjai, kurie gali žaisti per kelias pozicijas. Ir treneriui lengviau, ir daugiau tų rotacijų, ir daugiau variantų, pagal penketus treneris gali laviruoti. Treneriui nuo to tik geriau.

– Kuris sezonas jūsų karjeroje buvo įspūdingiausias?

– 2008–2009 metų, kai nuo gruodžio Antaną Sireiką pakeitė Rimas Kurtinaitis. Tai tas sezonas, kai mes viską laimėjome, buvo maloniausias, arčiausiai širdies tie visi titulai. Nes man pačiam ir žaidime teko daugiausiai dalyvauti. Nes pirma Europos taurė, nors ir laimėta, bet aš buvau traumuotas, tai finale nežaidžiau. Bet to sezono visi laimėjimai... Pradedant Prezidento taure, kur dalyvavo „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“, latviai ir, berods, estai. Buvo Rygoje tas turnyras, jame neteko dalyvauti, nes mes buvome olimpinėse žaidynėse su rinktine. O po to grįžus sezone pirmas laimėjimas buvo LKF taurė. Turiu ir rungtynių video, tai su sūnumi, su šeima, kartais su draugais, kartą per metus tikrai pažiūrime. Daug emocijų, tie metimai, laimėjimai, džiaugsmas, tie metai ir visi iškovoti trofėjai.

– Kaip vertinate naujo klubo atėjimą?

– Aš manau, kad tai yra gerai. Prisiminkime, kaip buvo anksčiau: būdavo „Lietuvos rytas“ ir „Sakalai“. Nemažai žaidėjų žaisdavo vienoje, paskui pereidavo į kitą ekipą. Manau, kad tokiam miestui kaip Vilnius dvi komandos yra reikalingos ir tai naudinga. Patiems sirgaliams bus įdomu, bus derbiai. Žiūrovui nuo to įdomiau.

– Kaip naujai komandai pritraukti sirgalių?

– Bus pergalių, bus ir sirgalių. Taip yra su visomis komandomis kiekvienoje šalyje. Jei nėra pergalių, tai niekas nenori eiti ir žiūrėti. Bus pergalės, bus ir fanai. Aišku, klubo vadovai turės galimybę pritraukti, kviesti į rungtynes. Tam reikės laiko, bet, manau, kad jų bus ir bus nemažai.