Lietuvos rinktinės narė M.Galkina žais Šiauliuose

UEFA Čempionių lygos atrankoje rugpjūtį kovosiančios Šiaulių „Gintros” ekipos sudėtį sustiprino dar viena perspektyvi lietuvė. Klubas susiejo ateitį su 19-mete panevėžiete Marija Galkina.

Centro saugės pozicijoje rungtyniaujanti futbolininkė į Šiaulius persikelia iš Vilniaus MFA „Žalgirio-MRU” komandos, kurioje rungtyniavo nuo 2021-ųjų pradžios.

Prie naujosios komandos treniruočių proceso jau prisijungusi žaidėja anksčiau atstovavo visų amžiaus grupių Lietuvos jaunimo rinktinėms, o praėjusią vasarą jau pravėrė ir nacionalinės moterų rinktinės duris.

M. Galkina Šiauliuose planuoja ne tik profesionaliai sportuoti, bet ir krimsti mokslus Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Talentinga žaidėja savo profesinę kryptį sieja su sportine veikla, treniravimu, todėl ketina studijuoti sporto pedagogiką.

– Marija, neseniai tapai „Gintros” komandos dalimi. Ką tau tai reiškia ir kokių tikslų vedina atvykai į Šiaulius?

– Labai džiaugiuosi, kad turiu šansą prisijungti prie daugkartinių šalies čempionių, tai man suteikia daug motyvacijos ir tuo pačiu atsakomybės. Savo ateitį sieju ne tik su futbolininkės karjera, bet ir su vaikų treniravimu, moterų futbolo populiarinimu, todėl jau pateikiau dokumentus stoti į sporto pedagogikos studijų programą VU Šiaulių akademijoje. Tikiuosi, kad įstoti pavyks ir Šiauliuose turėsiu puikias galimybes derinti mokslus ir sportą.

– Kada ir kur prasidėjo tavo sportininkės kelias ir kaip jis klostėsi?

– Į pirmąją treniruotę atėjau būdama aštuonerių metų. Esu iš Panevėžio, tad ten ir pradėjau savo futbolininkės kelionę. Pirmuoju mano treneriu buvo Juozas Aleksa, ačiū jam už pamokas ir įskiepytą meilę šiai sporto šakai. Taigi, daugelį metų atstovavau FA-FK Panevėžys-PRSSG komandai pirmoje moterų futbolo lygoje, o 2021-ųjų metų pradžioje persikėliau į sostinę, kur apsivilkau MFA „Žalgirio-MRU” aprangą ir rungtyniavau A lygoje. Kad futbolas man yra daugiau nei laisvalaikio praleidimo forma ėmiau suprasti kuomet sulaukiau pirmųjų kvietimų į jaunimo rinktines. Tuomet tiesiog natūraliai ateina suvokimas, kad gini šalies garbę ne šiaip sau, vadinasi treneriai tavo darbą mato, įvertina ir suteikia šansų tobulėti bei siekti aukštesnių tikslų.

– Prie komandos prisijungei intensyvioje sezono atkarpoje, kuomet prasideda pasirengimas UEFA moterų Čempionių lygos atrankai, o ji jau rugpjūtį. Kokios emocijos verda prieš galimą debiutą elitiniame Europos turnyre?

– Prisipažinsiu, jauduliukas tikrai yra. UEFA moterų Čempionių lyga yra aukščiausias lygis. Iki šiol stebėdavau „Gintros” pasirodymus tik kaip žiūrovė, o dabar jau turėsiu galimybę galbūt net žengti į aikštę. Tai unikali patirtis, kurią sunku su kažkuo palyginti. Jau nuo pirmųjų treniruočių jaučiasi, kad komanda atsakingai ir rimtai ruošiasi, todėl net ir dalyvavimas šiame procese man jau yra naujos pamokos. Su nekantrumu lauksiu pirmųjų rungtynių ir tikiuosi, kad mums jos susiklostys sėkmingai.

– Kaip tave priėmė naujos komandos draugės? Ar visos prisiminė, kad visai neseniai buvai varžovių aikštės pusėje?

– Priėmė labai gerai, net nespėjau apsiprasti su naujokės etikete, nes integracija įvyko labai greitai. Su daugeliu lietuvių esame pažįstamos, o kai kurios legionierės prisiminė, kad dar šiame sezone mums teko susidurti aikštėje. (šypsosi). Komanda tikrai draugiška, nepaisant nelengvų treniruočių spėjame ir pajuokauti, artimiau susipažinti.

– Ar stebi šiuo metu vykstantį Europos moterų futbolo čempionatą?

– Taip, gyvename kartu su Tereza ir abi mėgstame žiūrėti rungtynes, tad vakarais šiuo metu taip ir leidžiame laisvalaikį. Rinktinės favoritės, kurią palaikyčiau neturiu, visuomet palaikau potencialiai silpnesnę komandą, nors vakar mano palaikymas italių ir neišgelbėjo (šypsosi).