R.Vėževičius: „Ukmergėje stagnacija baigėsi. Esu kviečiamas prisijungti prie komandos“

Nuo kalbų apie darželio auklėtoją, raudonos kortelės prieš „Žalgirį“ iki sunkios pergalės LFF taurės turnyre prieš „Medžius“ – toks scenarijus buvo surašytas Roberto Vėževičiaus karjeros lape.

36-erių metų futbolininkas šiemet kenčia dėl traumų, o tai stipriai riboja jo žaidimo laiką. Nepaisant to, Gargždų „Banga“ pernelyg skųstis negali – jaunimas dirba maksimaliu pajėgumu.

Turbūt, kad tas neblogas darbas pakišo koją ir LFF taurės rungtynėse prieš mėgėjus „Medžius“, kurie net pirmavo, o galiausiai krito po įtemptos kovos.

„Gal mūsų vyrai manė, kad viskas bus labai paprasta ir lengva. Pamatė, kad prieš tai „Medžiai“ buvo pralaimėję 1:6 BFA-B ekipai, tai pagalvojo, jog ir jie išėję viena koja apsižais. Bet pasirodo, kad taip nėra ir mūsų lygis neleidžia žaisti viena koja, kad galėtume lengvai apsižaisti „Medžius“.

Aišku, dar įtakos turėjo ir tai, kad pirmomis minutėmis neįsimušėme, o „Medžiai“ su vienu galingu puolėju nubėgo ir uždirbo pendelį. Tada prasideda nerimas, kažkur klaidos. Kadangi pas mus komanda jauna, neatsirado žmogaus, kuris nuramintų ir sustyguotų tą visą tolimesnį žaidimą. Nors kamuolį laikėme, keletą pavojingų momentų sukūrėme, bet žaidžiant, su visa pagarba, prieš „Medžius“, norėtųsi atrodyti geriau“, - tinklalaidėje „FutbolasLT“ kalbėjo R.Vėževičius.

Susidarė toks įspūdis, kad matėme kažką panašaus, kai „Žalgiris“ su Banga žaidė, tik tada „Banga“ labai kompaktiškai ir pagirtinai gynėsi, o dabar „Banga“ atsidūrė „Žalgirio“ kailyje ir turėjo pralaužti „Medžių“ trisluoksnę gynybą?

Taip, dar svarbus veiknys buvo tas, kad mes nepratę žaisti vadinamu pirmu numeriu ir su kamuoliu, kai reikia kurti atakas, ieškoti laisvų zonų. Va, tada ir susidūrėme su problemomis. Kaip visada sakoma, gintis yra lengviau nei atakuoti.

Per pertrauką pro šalį eidamas vienas iš ekspertų girdėjo kaip Davidas Afonso rūbinėje skalbė negailėdamas „Bangos“ auklėtinius. O tada ir Robertas Vėževičius prisidėjo tardamas žodį..

Reikėjo gal šiek tiek griežčiau pasisakyti. Svarbiausia, vyrai suprato, kur atvažiavome. Vis tiek iš Klaipėdos iki Vilniaus ilgas kelias ir jeigu dar čia pasiektume neigiamą rezultatą, tada galima net nevažiuoti atgal į namus, nes gali niekas mūsų nesuprasti. Tai pasišnekėjome su vyrais, jie suprato ko čia atvažiavome, tik tas rezultatas galėjo būti ir geresnis. Yra kaip yra. Vadinasi, „Medžiai“ taip pat galėtų žaisti aukštesniu lygiu.

O ar R.Vėževičius galėtų žaisti Trečioje lygoje? Ar tai realu?

Aš nežinau. Jeigu dar kažkam būsiu reikalingas ir mane priims pajudėti, tai kodėl gi ne. Aš laisvu laiku, kai būna sezono galas, pasijungiu Klaipėdos pirmenybėse.

O kaip su Ukmerge? Palaikai santykius?

Labai geri santykiai su vienu iš vadovų Benu Tereku, dažnai bendraujame ir žinau jų tikslus, norus bei esu kviečiamas jungtis prie jų komandos. Vienas iš tikslų yra šiemet išeiti į Antrą lygą. Viskas Ukmergėje eina labiau profesionalumo link, sukurta vaikų akademija, po truputį judama iš tos stagnacijos gera linkme.

Kiek dar pats planuoji būti darželio auklėtoju?

Parako dar yra, bet visas sezonas, ypač pradžia.. traumos kažkaip neaplenkė mūsų ir ieškojome problemos, bet dabar atrodo įsivažiavau. Dar su „Žalgiriu“ ta nelemta raudona kortelė, kur drįsčiau abejoti, kad ji teisingai parodyta. Sutinku, kad per kameras iš toli atrodo kitaip, bet kadangi mano oponentas pripažintas kaip „nešvariausias“ žaidėjas, manau turi ir teisėjai į tai atsižvelgti.

Aišku, tam video atrodo, kad aš jam smogiau, bet smūgio ten nebuvo, ten buvo tik pastūmimas. Ir ne į veido sritį, o kažkur prie kaklo. Dabar nieko pakeisti negaliu ir kaip kapitonas prisiimu visą kaltę. Neturėčiau taip elgtis ir palikti komandos.

Gal jau aišku kiek rungtynių teks pailsėti?

Ne, kol kas laukiame atsakymo, bet nemanau, kad apsieisime su vienomis. Aišku, aš norėčiau, kad būtų tik vienos, bet klausimas kaip Drausmės komitetas viską traktuos.

Bet gal nėra to blogo kas neišeitų į gerą, poilsis irgi į naudą?

Tai, kad aš ilsiuosi nuo sezono pradžios. Norisi žaisti dar kol galiu, kol kojos neša. Aišku, mūsų jaunimas neblogai atrodo, bet turime problemėlių, turime traumų, kiekvienas mums yra svarbus.

---

Visą pokalbį su R.Vėževičiumi klausykitės tinklalaidėje „FutbolasLT“: