G.Savukynas: „Komandoms, kurias treniruoju, visada keliu aukščiausius tikslus“
Gintaras Savukynas („HC Motor“ nuotr.) | Organizatorių nuotr.
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė, kuri po nepriklausomybės atkūrimo tapo pirmąja mūsų šalies komandinio sporto rinktine, patekusia į pasaulio čempionatų finalinį etapą, sieks pakartoti 1997 metų pasiekimą. Prie Lietuvos rinktinės vairo grįžusio Gintaro Savukyno treniruojami Lietuvos rankininkai šią savaitę pradeda kovas antrajame 2023 m. pasaulio čempionato atrankos turnyro etape ir atkrintamosiose varžybose susitiks su Izraelio rinktine. Pirmasis susitikimas vyks kovo 16 d. (trečiadienį) Tel Avive, atsakomosios rungtynės kovo 20 d. (sekmadienį) Alytuje.
Bilietus į Lietuvos ir Izraelio rinktinių rungtynes Alytuje platina „Ticket Market“
Šios poros nugalėtojas dėl kelialapio į 2023 m. sausį Lenkijoje ir Švedijoje vyksiantį pasaulio čempionatą, lemiamoje akistatoje balandžio mėnesį žais su Vengrijos rinktine.
Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje G.Savukynas sulaukė klausimų ne tik apie Lietuvos rinktinę ir laukiantį varžovą, bet ir apie jo treniruojamą Zaporožės „Motor“ klubą, kuris sustabdė savo veiklą dėl Ukrainoje prasidėjusio karo.
- Kokiomis nuotaikomis pasitinkate pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Izraelio rinktine?
- Nuotaikos dvejopos. Labai smagu sugrįžti į rinktinę ir vėl su vyrukais padirbėti. Gaila, kad komandą šiek tiek traumos praretino. Jonas Truchanovičius ilgam iškrito iš rikiuotės, jis gydosi sunkią traumą, reabilitacija eina gera linkme. Paskutinėse Prancūzijos čempionato rungtynėse traumą patyrė Gerdas Babarskas. Iškrito ir Vilius Rašimas, gavęs traumą Islandijos taurės turnyro pusfinalyje. Po traumos nespėjo atsigauti Laurynas Palevičius iš Vilniaus „Šviesos“. Čia liūdnoji dalis. Nepaisant netekčių, nuotaikos geros. Vyrai skirtingu metu žaidė paskutines nacionalinių čempionatų rungtynes, tai po truputį renkamės ir mūsų gretos gausėja. Pirmadienį vakare dar laukiam iš Vokietijos ir Ispanijos grįžtančių Mindaugo Dumčiaus ir Žano Gabrielio Virbausko. Turėsim bendras dvi treniruotes. Nedaug, bet mėginam išspausti maksimumą iš to, ką turim.
- Izraelio rinktinė – koks tai priešininkas, ko iš jo galima laukti?
- Tai yra augantis priešininkas, nes nemaža dalis komandos yra pakankamai jauna ir jau gerai užsirekomendavusi Europos rankinyje. Šeši žaidėjai rungtyniauja Prancūzijos lygoje, kuri kartu su Vokietijos „Bundesliga“ šiuo metu yra stipriausi čempionatai Europoje. Kiti žaidėjai žaidžia Izraelio klubuose, kurie dalyvauja Europos taurėse. Šios komandos potencialas gan didelis. Galbūt dar ne visai subrendusi komanda, bet bus ką veikti ir ne tik mums.
- Iš Ukrainos grįžęs Lietuvos rinktinės lyderis Aidenas Malašinskas pastaruoju metu buvo be žaidybinės praktikos, kaip tai gali atsiliepti jo žaidimui?
- Be abejo atsilieps, nes žaidybinės praktikos jis neturėjo dvi savaites. Dabar mėginam viską kompensuoti per trumpą laikotarpį. Jis turėjo individualias užduotis iki rinktinės stovyklos. Bet žaidybinė praktika yra žaidybinė praktika ir ji visiškai skirtinga negu pabėgiot ar svarmenis pakilnot.
- Sunkią kelionę patyrė ir iš Rusijos klubo grįžęs Deividas Virbauskas, kaip jis dabar jaučiasi?
- Deivido kelionė užtruko. Laimei, jis sėkmingai pasiekė Klaipėdą ir kartu su Aidenu iki rinktinės stovyklos treniravosi kartu su Klaipėdos „Dragūno“ komanda. Dabar jaučiasi gerai.
- Esate minėjęs, kad po Europos čempionato viltys ir lūkesčiai rinktinei yra išaugusios, kokius tikslus pats sau keliate?
- Rinktinei ir toms komandoms, kurias treniruoju, visada keliu aukščiausius tikslus. Tikrai nemažinu nei ambicijų, nei tikslų, nežiūrint į tas visas negandas, kurias minėjau dėl žaidėjų netekties. Surinkom tokią sudėtį, kuri ruošiasi rimtai kovai ir sėkmingam rezultatui.
- Atsakomosios rungtynės su Izraeliu vyks namuose, tai tikriausiai privalumas?
- Be abejo. Žiūrėsim kaip mums seksis Izraelyje. Po pirmo susitikimo turėsim daugiau medžiagos atsakomosioms rungtynėms ir pagal ją ruošimės.
- Ar palaikote ryšį su „Motor“ klubu, kokia ten situacija?
- Klubo veikla sustabdyta. Ukrainos čempionatas dėl aiškių priežasčių negali vykti ir nevyksta. Visi komandos užsieniečiai išvažiavo namo, vietiniai liko. Keletas žaidėjų ir komandos atstovų išvežė savo šeimas į šiek tiek saugesnį vakarų regioną, kiti liko Zaporožėje.
- Artimiausiu metu negrįšite į Ukrainą, kur krypsta jūsų karjera?
- Dabar niekur nekrypsta, nes su klubu sustabdėm bendradarbiavimą. Šiuo metu negalim vykdyti įsipareigojimų nei aš klubui, nei klubas man. Šiai dienai esu susikoncentravęs rinktinės varžyboms. Po to gal bus daugiau laiko pamąstymams kas bus toliau ir kaip viskas klostysis.
