Vėl ginklą į rankas paėmęs Ukrainos ultra bėgikas A.Tkačukas: „Ko bijoti? Mirties? Mirti už Tėvynę – geriausia mirtis, kurios gali norėti žmogus“
Andrii Tkačukas | Allos Fedorčenko ir Manto Stankevičiaus nuotr.
„Viskas gerai“, – apsidairęs vagone, traukinio, vežančio Ukrainos savanorius į karo zoną, sportas.lt tarstėlėjo niekada nedaugžodžiaudavęs vienas geriausių pasaulio ultra bėgikų Andrijus Tkačukas.
„Tai nėra pirmas kartas, kuomet tenka paimti ginklą į rankas. Jį jau laikiau... – interneto ryšys truktelėjo. – Jį jau laikiau 2014-2015-aisiais“.
Ir ryšys dingo. Apie tai, kad ryšys gali dingti bet kurią akimirką, A.Tkačukas buvo perspėjęs.
„Norite mane pasikalbinti rytoj?“ – šią žinutę jis atsiuntė tik užmezgus kontaktą.
Prie žinutės – sarkastiška „šypsenėlė“.
„Nežinau, kur būsiu rytoj. Nežinau, ar būsiu. Pabandykime dabar“, - rašė 36-ų A.Tkačukas.
Šį vyruką lietuviai turėtų prisiminti iš dienos, kuomet lietuvis Aleksandras Sorokinas Lenkijoje vykusiose varžybose pagerino pasaulio 24-ų valandų bėgimo rekordą. A.Tkačukas buvo tasai, kuris pirmą bėgimo dalį nuolat mynė lietuviui ant kulnų, o po bėgimo ukrainietis kartu su lietuviais gurkšnojo triumfo šampaną. Tuomet per parą A.Tkačukas nubėgo 295.363 km, o A.Sorokinas pagerino pasaulio rekordą, nubėgęs 309.399 km.
Interneto ryšys atsirado po gerų dvidešimt minučių. Susiskambinti nepavyko, bet trumposios žinutės „praslysdavo“.
„Tačiau dabar Ukraina kur kas geriau pasirengusi“, – supypsėjo žinutė nuo A.Tkačuko.
Pasak bėgiko, Rusijos invazija nenustebino. „Ji buvo suplanuota dar gerokai prieš prasidedant. Tai buvo neišvengiama, – rašė sportininkas. – Esu pasiryžęs ginti savo šalį. Kodėl? Nes tai mano Tėvynė ir mano pareiga. Ukraina nepasiduos. Ryžtas, atsidavimas, pasiaukojimas yra kiekvieno ukrainiečio kraujyje nuo gimimo. Laisvė – ukrainiečių narkotikas. Taikos metu galime būti priešiški vieni kitiems, kyla nesutarimų viduje, tačiau kritiniais atvejais susivienijame ir tampame viena didele jėga. Mūsų patriotiškumas susiformavo istoriškai. Šimtmečius troškome turėti Nepriklausomą valstybę“.
Sulaukęs klausimo apie baimes, A.Tkačukas greitai atrašė: „Nėra jokių baimių. Ko bijoti? Mirties? Už Tėvynę? Tai geriausia mirtis, kokios tik gali žmogus norėti“.
„Mes giname savo Tėvynę, savo žmones. Jaučiame viso civilizuoto pasaulio palaikymą, todėl nepasiduosime“, – teigė A.Tkačukas.
Jis perdavė ir savo nuomonę apie simboliu tampantį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
„Mūsų prezidentas turi kiaušinius. Jis tampa tikru vyru, – sakinį paryškino „šypsenėle“ A.Tkačukas. – Tai džiugina. Bet Ukrainos žmonėms pavyzdžio nereikia, mes su prezidentu, ar be jo, vis tiek gintume savo Žemę, kol bus bent vienas karys, Ukraina bus ginama“.
Ir ryšys vėl dingo. Dar 15 minučių tylos iš karius vežančio traukinio.
„Noriu perduoti žinutę visiems, kurie tai skaitys“, – vėl supypsėjo žinutė nuo A.Tkačuko.
„Tai karas, draugai. Tikras karas Europos širdyje. Ir jeigu jūsų šalys dėl to gali prarasti pinigus, tai Ukraina kiekvieną dieną praranda brangiausią dalyką, kuris turi kiekvienas – gyvybę. Ir kuo smarkiau Europa padės Ukrainai, tuo greičiau laimėsime šį karą ir grąžinsime savo Rusijos okupuotas teritorijas“, – parašė A.Tkačukas.
Kiek vėliau jis atsiuntė dar vieną šypsenėlę ir sakinį: „Po visko sieksiu pagerinti pasaulio 24 valandų bėgimo rekordą. Jei liksiu gyvas“.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
