G.Radavičius - apie pabėgusias žaidėjas, naujokes, Čempionių lygą ir „Gintros“ ateitį

Daugelį metų, kai Šiaulių „Gintra“ šeimininkavo šalies čempionate, kildavo vienintelis klausimas: kiek toli ši komanda nukeliaus Čempionių lygoje? Šie metai šiuo klausimu kitokie – Lietuvos rinktinės narės viena po kitos paliko komandą, todėl klubo vadovams tenka spręsti, kuom jas pakeisti?

Be abejo, viskas būtų paprasčiau, jei jų vietas užimtų legionierės. Tačiau toks scenarijus netinka, nes pagal nuostatus aikštėje privalo žaisti net septynios lietuvės. Akivaizdu, kad lygiaverčiai pakeisti Gretą Lukjančukę, Algimantę Mikutaitę, Rimantę Jonušaitę, Simoną Petravičienę, Vestiną Neverdauskaitę ir Dovilę Gailevičiūtę, šiai dienai yra neįmanoma.

Kodėl po tiek metų „Gintros“ lyderės nusprendė pasitraukti? To tinklalaidėje „FutbolasLT“ nusprendėme paklausti klubo vadovo Gintaro Radavičiaus.

„Tai čia, turbūt, reikėtų pačių merginų klausti, kodėl jos bėga iš „Gintros“. Tos, kurios trys pabėgo, dešimt metų išbuvo „Gintroje“, viskas buvo gerai ir staga sugalvojo nebežaisti. Vienas iš variantų tas, kad jos nebenori stipriai sportuoti ir būti profesionalios žaidėjos. Jeigu imtume konkrečiai Simoną, tai ji grįžta į darbą, nori neprarasti kvalifikacijos, todėl sportuoti nori tik po darbo. Gal tokios priežastys“, - spėliojo G.Radavičius.

Ar tai, kad jos žiemos turnyre atstovauja Joniškio komandai, reiškia, kad ir būsimo sezono metu žais ten?

Negaliu kalbėti už jas. Dabar jos atstovauja Joniškiui, bet ar jie ten turi kažkokius kontraktus pasirašę aš nežinau.

Kokia buvo jūsų reakcija, kai sužinojote, kad jų nelieka „Gintroje“?

Iš tikrųjų, pasibaigus sezonui nebuvo tokių minčių. Mes puoselėjome didelius lūkesčius, joms padarėme tikrai labai gerus pasiūlymus, po lapkričio mėnesio padarėme gražų uždarymą, visas apdovanojome. Paskui visa komanda dar sportavo, kadangi lapkričio mėnesio pabaigoje turėjo žaisti rinktinė. Nors klubas varžybų nebeturėjo, bet visos merginos žaidė, dirbo su treneriais, Gretai net atskirai samdėme vartininkų trenerį, kad su ja dirbtų ir ji būtų pasiruošusi rinktinei. Ir viskas. Atidirbome iki lapkričio 20 dienos, jos išvažiavo į rinktinę, o gruodžio mėnesį prasidėjo bruzdesys, kad jos „Gintroje“ nebežais.

Aš suprantu, tarkime, Dovilę ar Algimantę, kurios išvažiavo į užsienio klubus. 25-eri metai, norisi pasibandyti, tai su visa pagarba atsisveikinome. Jos pasirašė kontraktus iki sezono pabaigos, tai gal dar grįš. Visaip gali būti.

O tos, kurios liko Šiauliuose, mes tikrai turėjome vilčių, kad jos žais. Pokalbių turėjome labai daug, bet jos vis tiek priėmė sprendimą nebelikti. Labai sunku komentuoti, kai dešimt metų buvo viskas gerai. Gal trenerių įtaka.. Rimanto Viktoravičiaus, Tatjanos Veržbickajos, kurie irgi išėjo į Joniškį, gal jos palaiko trenerius.. nežinau.

Ar rasite lietuvių, kurios galėtų tinkamai pakeisti tas merginas?

Tuščia vieta nebūna. Atsirado šansas jaunoms žaidėjoms. Šiandien turime dešimt lietuvių, tik tiek, kad jos jaunos, neturi tokios patirties, kokią turėjo buvusios žaidėjos. Mūsų uždaviniai, kuriuos mes tikrai puoselėjome, visai Lietuvai, galbūt, atvesti komandą į TOP 16, pasistiprinę solidesnėmis legionierėmis ir turėdami stiprias lietuves.

Dabar, aišku, jaunoms mergaitėms, kurioms 16-17 metų, reikia laiko adaptuotis. Turbūt, šešios iš jų žaidė pirmą kartą A lygos rungtynes šiose žiemos taurės varžybose, todėl mūsų uždaviniai gali šiek tiek nusikelti. O mums visai nedaug trūksta reitingo taškų, kad „Gintra“ iškovotų Lietuvai antrą kelialapį į Čempionių lygą. Gaila, kad kažkas vedamas nepasvertų ambicijų, padaro taip, dėl ko nukenčia visas Lietuvos moterų futbolas.

Ko tikitės iš naujojo trenerio užsieniečio?

Norėjosi žmogaus, kuris įneštų kitokį požiūrį, naujovių į treniruočių procesą. Ilgai rinkomės, svarstėme, turėjome pasiūlymų ir iš Švedijos, ir iš Norvegijos, bet šitą specialistą išsirinkome dėl paprastos priežasties. Kadangi Kazachstane situacija panaši, silpnas čempionatas, o komandą reikia paruošti Čempionių lygai.

Taip pat šis treneris moka daug kalbų – tai irgi privalumas. Jis turi nemažai patirties, rezultatai kalba patys už save, kadangi Kazachstano komandą jis bent kelis kartus yra atvedęs į TOP 16.

Kibirkščių Lietuvos moterų futbole panašu, kad gali būti daugiau ir sportine prasme, ir turbūt ambicijų prasme?

Ačiū dievui, kuo daugiau stipresnių komandų, kuo daugiau ambicijų, tuo turbūt geriau visam Lietuvos moterų futbolo čempionatui.

Kalbant apie sudėtį, paminėjote, jog dabar yra 10 lietuvaičių, iš „Utenio“, iš Šiaulių akademijos. Tačiau tai nėra tas komandos branduolys, su kuriuo galima būtų šiais metais kovoti dėl patekimo į Čempionių lygos TOP 16 etapą ir kautis dėl A lygos čempiono titulo. Kaip planuojate stiprinti komandą?

Komplektacija nesiskiria. Kaip ir kiekvienais metais, Čempionių lygoje, pažiūrėkime kiek į aikštę eina lietuvių. Ne tik šiais metais, bet ir praėjusiais ir užpernai, Čempionių lygai turėdavome daugiau legionierių nei lietuvių, tai šiais metais lygiai tas pats. Labai gaila, kad pas mus yra čempionato apribojimai, suvaržymai. Kvietiesi legionieres, moki joms atlyginimą ir negali leisti jų į aikštę – tai yra visiškas absurdas. Taip sudėtinga į Lietuvos čempionatą užsienietes žaidėjas ir dar kai tau deda apribojimus, tai yra visiškai nesuprantama.

Kokie apribojimai Lietuvos moterų futbolo čempionate dėl legionierių?

Viskas būtų faina, jeigu būtų viskas taip kaip vyrų futbole. Moterų futbole iki šio čempionato buvo, kad 4 legionierės gali žaisti aikštėje. Jeigu turi 8 legionieres, tai jos gauna pažaisti tik po vieną kėlinį. Ar bus taip, ar bus kitaip šiais metais, neįsivaizduojame, bet galime prognozuoti, jog visi kiti nesutiks ir greičiausiai bus taip pat.

Kokie tikslai keliami šiam sezonui?

Niekas nesikeičia, sieksime tapti čempionais. Jeigu bus Baltijos lyga, laimėti ją, o Čempionių lygoje iš grupės varžybų išeiti į kitą etapą. Kartelės mes nenuleidžiame.

Ar turite suformavę biudžetą? Ar jis keisis palyginus su praėjusių metų biudžetu?

Neturėtų niekas keistis. Savivaldybės pinigai dar nėra patvirtinti, bet mes pristatymą esame padarę kaip ir kiekvienais metais. Rėmėjų nepraradome, todėl mūsų biudžetas planuojamas panašus kaip ir praėjusiais metais – gal šiek tiek didesnis nei 300 tūkstančių.

---

Visą pokalbį su G.Radavičiumi klausykitės tinklalaidėje „FutbolasLT“: