V.Žala po akmeningo ir ilgiausio greičio ruožo: „Pasijutome kaip durniai – šliauži, o tie visi dideli eina pro šoną net nestabdydami“ sakė, kad B.Vanago nelaimė išmušė iš vėžių
Vaidotas Žala | Vytauto Dranginio nuotr.
Trečiadienį Saudo Arabijoje tęsiasi Dakaro Ralis, kuriame šiandien dalyviai turėjo įveikti ilgiausią greičio ruožą – 465 km.
Tarp Lietuvos automobilių ekipažų sėkmingiausiai pasirodė Vaidotas Žala, kuris distanciją įveikti užtruko 4 val. 19 min. 57 sek. ir nuo lyderio atsiliko 25 min. 17 sek. V.Žala šiame greičio ruože užėmė 21-ą vietą bei bendroje įskaitoje išlaikė 13-ą poziciją.
Kitas lietuvis, Benediktas Vanagas, ties šiuo greičio ruožo baigė savo pasirodymą šių metų Dakare, nes dar nepasiekęs pirmojo tarpinio finišo, daugybę kartų vertėsi ir sumaitojęs automobilį buvo priverstas pasitraukti.
Kirtęs finišą, V.Žala papasakojo apie šį greičio ruožą bei teigė, kad B.Vanago situacija privertė sumažinti greitį.
„Rimtas ar pavargęs, Vaidas?“, – paklausė buvęs V.Žalos šturmanas, o dabar media komandos vadovas Saulius Jurgelėnas.
„Ir pavargęs, ir rimtas. Oooo… Ilga dienelė. Šiandien kentėjo padangos, kurių pramušėme 2. Visą dieną akmenynai. Pasijutome kaip durniai – šliauži, o tie dideli visi eina pro šoną net nestabdydami“, – sakė V.Žala.
V.Žala sakė matęs B.Vanago nelaimę, kuomet jis vertėsi daugybę kartų, o ši avarija užbaigė jo šių metų Dakarą. „Teltonika Racing“ ekipažo pilotas teigė, kad tai jį išmušė iš vėžių.
„Beno vaizdelis tikrai išmušė iš vėžių. Užuojauta, kraupokai atrodė. „Chitra“ vieta, tikrai. Kai pravažiavome, jau buvo prie jų sraigtasparnis, todėl nekilo jokių abejonių, ar viskas jiems gerai. Aš pats labai šviežiai žinau, ką reiškia nebaigti Dakaro. Dar liūdesnis vaizdelis, kai sąskaitą parsiveži namo. Nesmagi situacija.. Po tokio vaizdelio palengvėjo dešinė koja. Matėme daug automobilių sustojusių, užklimpusių, sugedusių… Tai buvo išgyvenimo diena“, – pasakojo V.Žala.
V.Žala ketvirtame Dakaro greičio ruože (01.05) 14 nuotr.
– O kopos buvo piktos?
– Jų nebuvo daug, bet buvo labai piktų. Galbūt paskutinį sykį tokias matėme Peru. Tiek , kad sukibimas gana neblogas, nes smėlis vis dar šlapias. Per akmenis ratai užkaista iki 2,7 baro, o su tokiu slėgiu per akmenis… Važiuoji ant garbės žodžio.
– Pabaigoje važiavote gana ramiai?
– Žiauriai atsargiai, nes liko tik vienas atsarginis raktas, o kilometrų – daug. Tai buvo dienelė, kurią reikia pamiršti. Tikrai visiems sunki diena, nors tarpai nedideli, nes buvo daug tiesiųjų. Mus visi tie didieji lenkė tikrai nemažai.
– Ar labai nervuoja, kai tave taip lenkia?
– Labai nervuoja, žiauriai.. Nes galvoji, kad kažką ne taip darai. Pabandai padaryti kažką geriau, o tada stoji keisti ratus.
Po starto, kai pamačiau Beno vaizdelį, prisiminiau, kad dar reikia ir į finišą atvažiuoti, o ne tik ieškoti geresnių laikų. Manau, kad visi, kurie pravažiavo pro Beną, numetė greitį. Tas tempas, kurį užsidedi, ne visada pasiteisina. Šiandien buvo ta diena, kur organizatoriai gaudė, ar tu seki reljefą, ar aklai važiuoji pagal tai, kas parašyta.
– Ar gali būti, kad tai po lietaus atsiradusios vietos?
– Ne, prasideda toks periodas. Nelygus reljefas ir vienur pažymi, kitur – ne. Praktiškai turi tikėtis siurprizų po kiekvieno tramplyno, ypatingai su tokiu automobiliu. Gerai, kad išgyvenome, nes buvo galima čia likti.
– Jau šiandien šauksies masažisto?
– Nežinau.. Man toks „blank’as“… Važiuoju paskutinius 50 kilometrų, o galva visiškai tuščia. Važiuoji ir net nesupranti, nei kur važiuoji, nei ko važiuoji.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
