A.Kučys: „Ne man spręsti, kodėl buvau pakviestas, bet sulaukęs kvietimo nustebau ir apsidžiaugiau“

 Kontrolinės Lietuvos rinktinės dvikovos prieš Kuveitą 81 minutę Armandas Kučys pakeitė Domantą Šimkų bei į savo CV įsirašė svarbiausią karjeros įrašą – atstovavimą nacionalinei komandai. Devyniolikmečių rinktinės lyderis nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio Valdo Ivanausko dėmesį patraukė dar tuomet, kai strategas metų pradžioje dirbo su devyniolikmečiais.

Šią savaitę A.Kučys dalyvavo tinklalaidės „FutbolasLT“ rubrikoje „Aštrūs klausimai“.

Armandai, paties kvietimas į nacionalinę rinktinę sulaukė tokių nedviprasmiškų vertinimų. Kaip pats galvoji, ar nusipelnei to kvietimo į rinktinę?

Klausimas gana sudėtingas, bet manau treneriams buvo verta pamatyti, kaip atrodau, kokia mano forma. Jie mane matė nuo U-19 rinktinių, todėl manė, jog esu vertas. Žinoma, tikrai dar turiu kur tobulėti, bet ateityje tikrai nepabloginčiau situacijos Lietuvos rinktinėje.

Kaip manai, ar atėjai ilgam, ar čia kol kas tik toks eksperimentas, kurio dalimi tapai?

Čia tikriausia ne man spręsti. Geriau šiuo klausimu reikėtų kreiptis į trenerius, o aš gavęs kvietimą labai apsidžiaugiau ir nustebau. Per treniruotes įrodinėjau, ką galiu geriausiai, laukiau šanso ir jo sulaukiau. Manau ir tikiuosi, jog parodžiau treneriams, ko esu vertas.

Grįžkime į U-19 atranką, kai žaidėte su islandais. Pirmavote 1:0 ir tuomet turėjai gerą galimybę padvigubinti skirtumą ir iš esmės užbaigti rungtynes. Kaip dabar prisimeni tą epizodą ir tas rungtynes?

Taip, turėjau momentą, nors nesakyčiau, kad jis buvo šimtaprocentini. Nuo šešiolikos metrų smūgiavau ir pataikiau į vidinį tinklą. Tik iš išorės. Rungtynės buvo atviros – pirmajame kėlinyje mes neįmušėme, vėliau ir jie neįmušė.

Antrajame kėlinyje įmušėme greitą įvartį, tuomet sekė mano momentas, kurį jeigu būčiau geriau pramušęs ir pataikęs, būtų kur kas ramiau. Prie rezultato 1:0 per daug pasėdome ir gavome du įvarčius, po kurių buvo sunku atsitiesti.

Grįžkime į rungtynes su Kuveitu, iš kur tas nervingumas Lietuvos futbolininkų veiksmuose, įskaitant ir tavo epizodą, kai susidūrei su Kuveito rinktinės vartininku. Ar to reikėjo?

Manau, rezultatas turėjo įtakos mūsų veiksmams ir nervingumui. Mums svarbu buvo laimėti – netiko nei lygiosios, nei pralaimėjimas. Mano epizode vartininkas pradėjo tempti laiką, aš jam pasakiau, kad eitų greičiau įžaidinėti kamuolį. Tuomet jį šiek tiek stumtelėjau, jis man trenkė iš galvos, tuomet kitas žaidėjas atėjo kažką aiškintis. Taip ir gavosi.

Pats vaibas prieš rungtynes. Ką pats apie tai galvojai ir ar tai buvo papildomas dirgiklis?

Jaudulio šiek tiek buvo, bet žaidėjai priėmė šiltai, visos treniruotės buvo draugiškos, visi padėjo kiek galėjo, todėl kai žengiau į aikštę pirmąją treniruotę, visas jaudulys dingo. O tai, kad gavau kvietimą, buvo labai malonu. Tai tikrai prideda papildomos motyvacijos.

Kas, žiūrint iš šiandieninės perspektyvos, tau šiandien geriau: treniruotės su nacionaline rinktine ar vis tik su U-21?

Negaliu atsakyti. Kadangi nebuvau prie U-21, o iš karto peršokau į nacionalinę rinktinę. Nacionalinės rinktinės treniruotės nustebino tikrai aukštu lygiu, o tam kad atsakyčiau į šį klausimą, reikėtų pabuvoti U-21 rinktinėje.

---

Visas A.Kučio interviu tinklalaidėje „FutbolasLT“: