A.Liubinskas: „Rinktinės treneriu dirbau už šlavėjo atlyginimą“

Ketvirtadienį septyniasdešimtąjį gimtadienį atšventęs ilgametis Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas tapo trečiosios tinklalaidės „FutbolasLT“ pašnekovu. Treneris visiškai atvirai atsakinėjo į jam pateiktus ne pačius patogiausius klausimus.

Treneri, ar Valdui Ivanauskui reikia likti prie rinktinės pasibaigus šiam ciklui?

Valdo sutartis su federacija yra iki metų pabaigos, o apie ateitį jis nemąsto. Bet kurios kapotynės su žurnalistais yra arti to, kad reiks rašyti trečią laišką. Žinote tą legendą? Kai eina treneris į naują komandą buvęs treneris jam įteikia tris laiškus.

Atplėši pirmą laišką, o ten parašyta „Kaltink kitus“. Po kiek laiko, jei tai neduoda naudos, plėši antrą laišką, o ten parašyta „Versk kaltę ant visų kitų“. O kai pradedi versti kaltę ir situacija vis tiek negerėja, turi atplėšti trečią laišką, kuriame parašyta „Rašyk tris laiškus“.

Kitas dalykas – kiekvienas žmogus stengiasi pakeisti pasaulį, bet nesiruošia pasikeisti pats. Taip pasaulio nepakeisi.

Treneri, buvo tokios rungtynės tuometiniame „Vėtros“ stadione su Serbija, kai jūs vadovavote Lietuvos rinktinei. Tuomet po pirmojo kėlinio iš VIP tribūnos tuometinis LFF prezidentas Liutauras Varanavičius rėkė: „Liubinskai, keisk Jankauską, nes jis pardavė rungtynes“. Kaip jautėtės tada? Ką galvojote: keisti ar nekeisti?

Pirmas dalykas – nei Varanavičius, nei kiti man negalėdavo įsakinėti, ką keisti ar ką statyti. Prieš tas rungtynes buvo sukurtas didžiulis ažiotažas, kad serbai nori nupirkti rinktinę. Galbūt, ir buvo daromi kažkokie žingsniai, bet tai iki mūsų neatėjo. Gaila, kad jie tada laimėjo, tačiau tie rėkavimai nei Varanavičiaus, nei kitų man buvo neįdomūs.

Galiu prisiminti ir rungtynes Maribore, kai laimėjome prieš Slovėniją. Tada Dirmeikis atsistojęs klausė, kas dabar premijas mokės? Vietoje to, kad džiaugtųsi pergale, jiems rūpėjo kiti dalykai.

Savo laiku jūs buvote aštrus legionierių kritikas, tačiau praėjusiame sezone tapote legionierių šalininku. Taigi, Lietuvoje legionieriai turi žaisti neribotai ar vis tik turi būti neribojami lietuviai?

Turėtų būti proporcija su dviem – trimis legionieriais, o daugiau remtis lietuviais, jei tik norime turėti rinktinę. Keli legionieriai reikalingi tam, kad parodytų meistriškumą.

Jums baigus darbą rinktinėje, tuometinė federacija liko skolinga 50 tūkstančių litų. Jūs sutikote atgauti 18 tūkstančių ir pasirašėte popierius, kad su jumis atsiskaityta. Sakykite, ar dabar negaila tų padovanotų 32 tūkstančių?

Visko gaila. Aš rinktinės treneriu dirbau už šlavėjo atlyginimą. Mano alga siekė 2000 ir tik paskutinius kelis mėnesius 4000 litų. Tiesiog dirbau iš durno patriotiškumo. Dabar aš nežinau trenerių, kurie dirbtų už dyką.

Kalbant apie mano situaciją, tai Kvedaras Tautkui pasakė, kad jei aš nepasirašysiu rašto, jog federacija man nieko neskolinga, išvis nieko neatgausiu. Tuo metu pagalvojau, kad geriau žvirblis rankoje. Dabar taip nesielgčiau. Pasielgau neprincipingai ir negerai. Reikėjo neimti tų pinigų ir tėkšti juos Kvedarui atgal į snukį ir arba atiduodi normaliai pinigus, arba ne.

---

Visas pokalbis su A.Liubinsku tinklalaidėje FutbolasLT: