„Vėjo medžiotojas“ I.Drevinskas: apie olimpines žaidynes, „kaituotojų“ finansavimą ir laisvę fotogalerija
Ignas Drevinskas (Tado Sirvydo nuotr.) | Organizatorių nuotr.
„Medžioti vėją“ ir priklausomybė nuo adrenalino – tai kaitavimo entuziasto Igno Drevinsko kasdienybė. Šuolio į aukštį su jėgos aitvaru (vadinamu „kaitu“) Lietuvos rekordininkas neslepia, kad lūžę ir išnarinti kaulai nesustabdo noro vėl šokti per bangas. Juk būtent kaitavimas pasak jo, yra skirtas tiems, kurie trokšta nevaržomo laisvės pojūčio.
Ignas Drevinskas 12 nuotr.
„Žmonės labai pasiilgo laisvės, o kaitavimas tai suteikia. Tu gali psichologiškai pailsėti, „pravėdinti“ galvą ir apie nieką negalvoti. „Medžiojame“ ir laukiame kuo stipresnio vėjo. Profesionalai „gaudo vėją“ po visą pasaulį. Jie stebi, kur vyks audros ir ten skrenda dėl kelių valandų, kad galėtų pakaituoti“, – pasakoja I. Drevinskas.
PAR – kaituotojų rojus
Adrenalinu gyvenantis Ignas savo asmeninį rekordą pasiekė kaituotojų rojumi vadinamoje Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kuomet iššoko net 23,3 metrus.
„Ten labai palankios sąlygos tiems, kurie mėgsta aukštai šokinėti: stiprūs vėjai, gražios bangos, kurios tampa tramplynais. Didžiausi šuoliai yra padaromi būtent Keiptaune. Ten pasiektas ir pasaulio rekordas – 34,6 metrai. Tai man dar yra kur tobulėti“, – su šypsena pasakoja kaitavimo entuziastas.
Būtent Atlanto vandenyno skalaujamoje PAR vyksta ir didžiausios pasaulio jėgos aitvarų varžybos. „Į jas patenka tik geriausi pasaulio sportininkai, kurie turi įveikti ir atrankos varžybas“, – pasakoja Ignas ir priduria, kad šiems atletams tai ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir darbas.
Prabangus sportas
Nors Lietuvos rekordininkas teigia, kad profesionalūs kaituotojai apie pinigus garsiai nekalba, tačiau daugelis jų ne tik gauna galimybę išbandyti naujausią įrangą, bet ir atlyginimą: „Sumos tikrai – nemažos, nes jie gyvena iš šio sporto. Dirba kartu su įmonės komanda, kuri suteikia įranga ir bando patobulinti aitvarus. Taip pat dažnai kuria įvairų ir įspūdingą turinį socialiniuose tinkluose.“
Paklausus, kiek kainuoja jėgos aitvarų įranga, Ignas neslepia, kad sumos gali siekti ir iki kelių dešimčių tūkstančių. Būtent „Betsafe“ įmonė nusprendė tapti pagrindiniu Igno rėmėju. Bendrovės vykdantysis direktorius Aurimas Šilys teigia, kad tikslas – padėti sportininkui tobulėti, kuris garsina Lietuvos vardą pasaulyje.
„Stengiamės pastebėti augančias šalies sporto žvaigždes, kurios vieną dieną gali būti pasaulio elite. Norime remti įdomius projektus ir iššūkių siekiančius sportininkus. Lietuvoje dažnai iš rėmėjų pusės nepelnytai dėmesio nesulaukia nišinės sporto šakos, kurios yra žinomos nedideliam žmonių ratui. Mūsų įmonės siekis yra tapti savotišku remiamų sportininkų talismanu, kurios parama pastūmėtų į geriausiųjų elitą“, – kalbėjo A. Šilys.
Bendrovė jau ne vienerius metus remia pasaulio kikbokso čempioną Sergejų Maslobojevą, taip pat Lietuvos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę. Būtent krepšinis ir yra įvardinamas kaip visų olimpinių žaidynių puošmena. Tačiau į šį titulą jau kėsinasi jėgos aitvarų varžybos, kurios yra įtrauktos į 2024 m. Paryžiaus olimpiados programą.
Norėtų dalyvauti žaidynėse
Po trejų metų žaidynėse jėgos aitvarų sportas debiutuos kaip mišrios aitvaravimo ant vandens sparno estafetės lenktynės, kurių metu sportininkams teks stovėti ant foil tipo lentos, kurias temps jėgos aitvarai. Tiesa, Igno teigimu, persikvalifikuoti iš šuolių į aukštį į vandens sparno estafetės lenktynes nenorėtų. Tačiau tikisi, kad olimpinių žaidynių programoje greitai atsiras ir jo sporto šaka.
„Labai norėčiau, kad į programą būtų įtraukti ir šuoliai. Tada tikrai pasistengčiau ten patekti ir veikiausiai to labiausiai trokščiau. Deja, bet dabar pamatysime kitokio tipo jėgos aitvarų sportą“, – kalbėjo Lietuvos rekordininkas.
Jau dabar kaip favoritai pasidabinti medaliai yra įvardinami prancūzai, kadangi šis sportas yra gimęs būtent šioje šalyje.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
