Tokijo žaidynėse debiutuosianti O.Dobrovolskaja stengsis susitvarkyti su jauduliu
Oksana Dobrovolskaja | Dano Sodaičio nuotr.
Antradienio rytą 3:34 val. Lietuvos laiku į Tokijo olimpinio stadiono disko metimo sektorių žengsianti Oksana Dobrovolskaja (25 m.) pirmiausiai nori susitvarkyti su jauduliu, o po to – mesti iššūkį varžovėms. Visiškai nematančių sportininkių F11 klasėje startuosianti mergina džiaugiasi galinti dalyvauti pačiame didžiausiame ir svarbiausiame žmonių su negalia sporto renginyje, nors mokykloje dėl regėjimo bėdų buvo atleista nuo kūno kultūros pamokų.
Ir žaidė stalo tenisą, ir plaukė
Kai 25-erių disko metikė O. Dobrovolskaja Tokijo paralimpinėse žaidynėse stos į disko metimo sektorių, ieties metikas Osvaldas Kucavičius bus aistringiausias jos sirgalius.
Nors per debiutines savo tarptautines varžybas šiemet vasarį Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) O. Kucavičius įvykdė paralimpinį normatyvą, dėl milžiniškos konkurencijos ir sudėtingos kelialapių į žaidynes dalijimo sistemos negavo bilieto į Tokiją.
Tačiau O. Dobrovolskajos mylimasis nepavydi draugei galimybės dalyvauti žaidynėse, o yra didžiausias jos palaikytojas ir padėjėjas.
„Osvaldas rengiasi kitoms žaidynėms ir per treniruotes padeda man geriau pasirengti pasirodymui Tokijuje“, – patikino Oksana.
Ir Osvaldas, ir Oksana turi regėjimo negalią. F11 klasės varžybose dalyvaujanti O. Dobrovolskaja paveldėjo genetinę ligą, dėl kurios jos regėjimas vis silpsta.
Pigmentiniu retinitu sirgo Oksanos senelis, ją paveldėjo lengvaatletės motina, vyresnioji sesuo ir ji pati.
Nors gimė matydama, augdama O. Dobrovolskaja matė vis mažiau. „Atsimenu ribą penktoje klasėje, kai dar skaitydavau vadovėlius, mačiau, kas parašyta ant lentos, pati rašiau. Šeštoje klasėje jau nebegalėjau skaityti, nors vis dar rašiau. Netrukus jau negalėjau ir rašyti.
Dabar matau tik siluetus ir ryškias spalvas metro ar dviejų atstumu. Liga nuolat progresuoja, bet džiaugiuosi, kad dar matau dangų ir saulę. Gal jei regėjimo būčiau staigiai netekusi, būtų sunkiau, bet regėjimo netenku po truputį, tad turiu laiko su tuo apsiprasti“, – patikino tvirto būdo sportininkė.
Iki dešimtos klasės ji mokėsi integruotoje mokykloje, tačiau silpstant regėjimui pradėjo lankyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, kuriame pirmąsyk ir pabandė sportuoti, mat iki tol nuo kūno kultūros pamokų buvo atleista.
„Iki tol maniau, kad neregiai negali sportuoti, bet specializuotoje mokykloje kūno kultūros mokytojas paklausė, ar norėčiau pabandyti ir su džiaugsmu sutikau. Taip pradėjau lankyti lengvosios atletikos ir šoudauno – aklųjų stalo teniso treniruotes“, – pasakojo O. Dobrovolskaja.
Šoudaunas ilgai buvo pagrindinė Oksanos sporto šaka. Ji net tapo pasaulio vicečempione. Bet šoudauno nėra paralimpinių žaidynių programoje, tad O. Dobrovolskaja susimąstė, kad norėtų sportuoti rimčiau ir bandyti prasibrauti į žaidynes.
Prieš šešerius metus Vytauto Didžiojo universitete pradėjusi studijuoti Teisę ir finansus, vilnietė ėmė dalyvauti plaukimo varžybose, o treniruoklių salėje stiprindama raumenis susipažino su treneriu Jonu Burakovu. Jis pasiūlė pabandyti mesti diską.
Po dviejų mėnesių treniruočių per Lietuvos aklųjų ir silpnaregių čempionatą O. Dobrovolskaja pasirodė taip gerai, kad sulaukė M. Biliaus skambučio. Šalies paralimpinio komiteto vadovas supažindino lengvaatletę su Rimantu Plunge – buvusiu savo ir dukart olimpinės prizininkės septynkovininkės Austros Skujytės treneriu.
„Nuo tada turiu du nuostabius trenerius. Nors mano asmeninis rekordas – 34 m 04 cm, treneriai mano, kad galiu mesti geriau ir toliau. Pati tai irgi jaučiu. Tačiau nesitikėjau taip greitai patekti į paralimpines žaidynes – maniau tai kelių dešimtmečių kelionė. Bet ir treneriai, ir draugai manimi visada tikėjo, tad esu labai laiminga, kad būsiu Tokijuje“, – sakė O. Dobrovolskaja.
Mokosi groti gitara
Prieš Tokijo žaidynes Oksana kovoja su jauduliu ir stengiasi suvaldyti stresą, kad jis būtų ne jos priešas, o pagalbininkas.
„Dirbu su savimi, – prisipažino lengvaatletė. – Siekiu įgyti kuo daugiau patirties, o žaidynės bus dar vienas laiptelis aukštyn. Tikiuosi, kad per jas pasieksiu puikų rezultatą.“
Atlaikyti slegiančią įtampą prieš svarbiausias karjeros varžybas O. Dobrovolskajai padeda ne tik draugas O. Kucavičius, irgi puikiai žinantis pergalių ir pralaimėjimų skonį.
Žingeidi lengvaatletė ieško ir kitų būdų atsipalaiduoti po varginančių treniruočių bei pabėgti nuo minčių apie paralimpines žaidynes.
Gavusi aukštojo mokslo diplomą Vytauto Didžiojo universitete, Oksana Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Kaune dar įgijo masažuotojo specialybę. Laisvalaikiu ji jau masažuoja draugus ir artimuosius, o vėliau su šia profesija gal sies savo ateitį.
Tačiau artimiausiu metu O. Dobrovolskaja ketina išmokti groti gitara ir jau po truputį brązgina jos stygas. Iki tikslo groti puikiai – dar ilgas kelias, tačiau atkakli lengvaatletė puikiai žino, kad vaisių duoda tik sunkus darbas.
