Šią vasarą Lietuvoje ypač pastebėtas irklenčių išpopuliarėjimas – tai lėmė dėl pandemijos susiklostęs didesnis poreikis pramogoms šalies viduje. Tačiau nors lietuvaičiai vis dažniau ryžtasi stotis ant lentos ir išbandyti savo lygsvarą, dar toli gražu neatranda tikrųjų šios priemonės naudų, tvirtina irklenčių sportą Lietuvoje plėtojantis, šalies irklenčių čempionas Tomas Varnas.  

Nežino, kad tinka sportui

Pasak jo, retas lietuvis žino, kad irklentėmis galima plaukti greitai ir rimtai sportuoti – techniškas irklavimas suteikia galimybę gauti kokį tik norisi fizinį krūvį. Irklentės, T. Varno teigimu, toli gražu Lietuvoje nėra naujiena – jos čia pasirodė daugmaž prieš septynerius metus, o 2017–aisiais pradėtos rengti varžybos.

„Išmokus teisingai irkluoti irklentę, žmogus gali bet kada sau susiorganizuoti visavertę treniruotę – irkluojant treniruojami juosmens, nugaros, rankų, kojų ir kiti raumenys. Be to, būnant ant irklentės nuolat lavinamas vestibiulinis aparatas, dirba gilieji raumenys, laikantys kūną ant nuolat judančio pagrindo. Negana to, moksliškai įrodyta, kad irkluojant irklentę kalorijų sudeginama daugiau nei bėgiojant ar slidinėjant“, – teigia Lietuvos irklenčių čempionas.

Tomo Larionovo nuotr. | Organizatorių nuotr.

T. Varno teigimu, šiemet Lietuvoje vyko mažiausiai 4–5 irklenčių varžybos – kasmetinis Lietuvos irklenčių čempionatas Trakuose, taip pat sporto renginiai Panevėžyje, Elektrėnuose, Kuršių mariose. Dabar lietuvių sportininkai jėgas ruošiasi išbandyti rugsėjo 10–12 Vengrijoje vyksiančiame pasaulio čempionate. Anot sportininko, plaukioti ir treniruotis irklente galima kone kiaurus metus – kol vandens nekausto ledas.  

Irkluoja tik rankomis

Pradedančiuosius teisingo irklavimo mokanti „HappySup.eu“ trenerė Evelina Žičkienė taip pat tvirtina pastebinti, kad dauguma ant irklenčių matomų žmonių nežino, kaip reikia techniškai irkluoti ir kokias galimybes toks irklavimas atveria.

„Dažniausiai lietuviai irklentes tiesiog išsinuomoja nuomos punktuose, o stojasi ant jų jau kaip gaunasi. Rezultatas – plaukia labai lėtai, įsitempę, irkluodami tik rankomis ir galiausiai dalis jų nusivilia, sakydami „taip, išbandėm, visai smagu...“ ir nurašydami šią veiklą kaip per nuobodžią jiems. Bet kai jiems parodai, kaip teisingai laikyti irklą, kaip pasilenkti, kad yris būtų ilgesnis ir kad būtų pasitelkiami juosmens, nugaros raumenys, kaip greitai pasukti irklentę ir kitų techninių dalykų, leidžiančių kone skrieti vandeniu ir pasijusti it sporto salėje, žmonėms atsiveria akys“, – juokiasi E. Žičkienė.

Tomo Larionovo nuotr. | Organizatorių nuotr.

Pasak jos, tipišką savamokslį pradedantįjį galima atpažinti iš visiškai tiesios stovėsenos, lankstomų rankų ir baimės nukristi nuo menkiausių bangų. „Stovėti ant lentos reiktų kiek sulenktomis kojomis – kaip ir kokiame pilateso ar jogos užsiėmime – tai leidžia geriau išlaikyti pusiausvyrą. Irkluoti reiktų lankstantis į priekį ir ne lenkiant rankas, o laikant jas ištiestas, kad traukiant irklą būtų pasitelkiami juosmens raumenys. Po geros valandos tokio irklavimo kitą dieną tikrai turėtumėte pajusti „padirbėjusius“ savo šonus!“ – sako „HappySup.eu“ trenerė.  Dar viena, anot jos, tipinių pradedančiųjų klaidų – įstrižai, o ne statmenai laikomas irklas, dėl ko irklentė sukinėjasi ir reikia dažnai kaitalioti rankas.

Pasak E. Žičkienės, pramokusiam techniško irklavimo žmogui nebaisios nei bangos nuo praplaukiančių laivų, nei stipresnis vėjas, nei netikėtas nukritimas – turint pradines žinias ir irklavimo įgūdžius aišku, ką kiekvienu atveju daryti.

Reikia rasti sau tinkamą irklentę

Lietuviško irklenčių prekės ženklo „WildSup“ pardavimų vadovas Karolis Valčiukas taip pat tvirtina, kad irklenčių paklausa kasmet smarkiai auga. Tačiau, anot jo, lietuviai kol kas investuoti į nuosavą irklentę nusiteikę mažesnes sumas nei užsieniečiai. „Didesnė dalis Lietuvoje į mus besikreipiančiųjų nori irklentei išleisti iki 500 eurų, tuo tarpu Vakarų šalių pirkėjai, mūsų duomenimis, irklentėms vidutiniškai skiria bent 600–700 eurų“, – teigia K. Valčiukas.

Pasak jo, tai, ar žmogui irklentės patiks, labai priklauso nuo teisingo irklentės pasirinkimo – tai lemia ir irklentės dydis, ir kokybė. „Jau tapo taisyklė, kad žmonės, norintys įsigyti pirmąją nuosavą irklentę, ieško kuo pigesnio varianto – pradžiai, pasibandymui, taigi nesiryžta investuoti. Tačiau pigi, nekokybiška irklentė gali labai nuvilti – paprasčiausiai sulinkti ant jos atsistojus, ant tokios gali būti sunku išstovėti, plaukiama bus lėčiau ir sunkiau“, – teigia K. Valčiukas.

Jis pataria nepirkti irklentės nepasikonsultavus, antra, įsigyti irklentes tik su galiojančia garantija. Pasak K. Valčiuko, irklentę žmogus turi pasirinkti atsižvelgdamas į savo sudėjimą (svorį ir ūgį), pavyzdžiui, kuo žmogus aukštesnis ar sunkesnis, tuo didesnio tūrio irklentės jam reiks, kad jaustųsi patogiai, ir pagal irklentės paskirtį – kokiuose vandenyse bus plaukiama (jūroje, ežeruose, upėse), irklavimo sportui, jogai, žvejybai, plaukimui su vaikais ir t. t.