Į olimpinį sektorių žengti nekantraujantis ieties metikas E.Matusevičius: „Kai stadionuose nėra žiūrovų, džiaugiuosi, kad didžiausias gerbėjas yra šalia“

„Anksti atsikeliu, atlieku COVID-19 testą, pusryčiauju, pamiegu iki treniruotės, keliauju į treniruotę, po treniruotės pavalgau, nusiprausiu, vėl paguliu, apsilankau bendrame komandos kambaryje, kuriame yra užkandžių ir kavos, vėliau – vėl kambarys arba stadionas, arba štanginė, vėl kambarys...“ – pasakodamas apie savo dieną Hiracukoje, kur sportininkai stovyklauja prieš startus olimpinėse žaidynėse, nuoširdžiai šypsojosi ieties metikas Edis Matusevičius.

25-ų sportininkas džiaugėsi, kad į Japoniją atsivežė naujausia savo pirkinį – „Nintendo Switch“ konsolę.

„Arba muzikos pasiklausau, arba olimpines per televiziją pasižiūriu, arba man gelbsti konsolė“, – nusijuokė E.Matusevičius.

Edis Matusevičius | Alfredo Pliadžio nuotr.

Jis prisipažino, kad anksčiau mėgdavo žaisti „Game Boy“ konsole.

„Bet dabar nusprendžiau išbandyti naujausią konsolę. Visai smagu. Buvau „Switch’ą“ pasijungęs prie televizoriaus, tai pažaidžiau porą valandų“ – nusijuokė sportininkas.

Juokai juokais, bet tikrai ne dėl „Switch’o“ šalia labiausiai džiaugiasi E.Matusevičius – į Japoniją kartu atvyko ir jį treniruojantis tėtis Edmuntas.

„Dabar, kai stadionuose nėra žiūrovų, smagu šalia turėti patį didžiausią gerbėją, – nusijuokė E.Matusevičius. – O ir šiaip kaip gi be trenerio? Sunku būtų kažkur be jo važiuoti“.

Pasak E.Matusevičiaus, gyvenime nėra labai sunku atskirti tėtį nuo trenerio. „Treniruotėse jis būna treneris – stengiuosi klausyti, mažiau atsikalbinėti, o po treniruočių jis tampa tėčiu. Tada jau sau leidžiu ir šiek tiek daugiau atsikalbinėti, ir diskutuoti pradedu. Tačiau visa ši sistema jau yra įaugusi į kraują ir jokių keblumų ar nesusipratimų nebūna. Viskas gaunasi natūraliai“.

E.Matusevičius savo sūnų beisbolo aikštėje treniravo nuo aštuonerių, o ieties metimo sektoriuje – nuo trylikos. „O iki trylikos mane treniravo mama lengvojoje atletikoje – šuoliai, bėgimai, bendras fizinis pasirengimas – visur aplink mane būdavo treneriai“, – nusijuokė E.Matusevičius.

Edis Matusevičius | Evaldo Šemioto nuotr.

Edžio tėtis Edmuntas ieties metimo sektoriuje varžėsi 1971-1987-aisiais, vėliau atrado bei susižavėjo beisbolu. Edis, anksčiau žaidęs beisbolą ir tuo pat metu mėtęs ietį dėl savo karjeros apsisprendė prieš septynerius metus ir pasirinko būtent ieties metimą. Jo brolis Edvardas tapo profesionaliu beisbolo žaidėju.

Liepos pradžioje, artėjant Tokijo olimpinės žaidynėms, Edį pasiekė nemaloni žinia – teigiamas COVID-19 testas.

„Liga užpuolė iš pasalų, nes sezono pradžioje buvau nusiteikęs viskam, netgi netikėtoms traumoms, tačiau apie koronavirusą net nebuvau susimąstęs. Žinojau, kad skiepysiuosi ir maniau, jog būsiu apsaugotas. Bet susirgau ir teko užsidaryti kambaryje... Bet dabar Hiracukoje esu panašiai uždarytas, bet bent jau nesergu“, – nusijuokė sportininkas.

Jo teigimu, organizmas jau beveik atsigavo. „Tikiuosi, kad iki varžybų atsigausiu galutinai, – sakė E.Matusevičius. – Su kūnu viskas gerai, atrodo, ir galva vietoje, bet kurį laiką žengus į sektorių vis kažko pritrūksta. Toks jausmas, kad tos dvi savaitės sirgimo kažką atėmė. Tarsi trūksta jausmo. Bet džiaugiuosi, kad pirmosios treniruotės Hiracukoje jau buvo kur kas sėkmingesnės“.

View this post on Instagram

A post shared by Edis Matusevičius (@edis_matuse)

E.Matusevičius prisipažino, kad minčių, jog dėl teigiamo testo gali tekti atsisveikinti su olimpinėmis žaidynėmis, tikrai buvo. „Bet toms mintims nepasidaviau. Žinojau, kad šiam startui ruošiausi sunkiai, – šypsojosi ieties metikas. – Tikėjau, kad tai negali nueiti šuniui ant uodegos. Buvau įsitikinęs, kad pasveiksiu ir važiuosiu kovoti. Kol kas viskas klostosi gerai – pasveikau ir jokių problemų dabar nėra“.

Prabilęs apie sau iškeltus tikslus, E.Matusevičius atviras: „Pirmiausia norėčiau pakovoti dėl vietos finale, o ten jau visko gali būti“.

„Finalas yra finalas. Čia ir emocijos, kurios padeda visą jėgą atiduoti metimams, čia gali lyderiai kristi, o „niekam nežinomi“ laimėti. Tačiau neužbėgu įvykiams už akių. Mano tikslas – patekti į finalą“, – sakė lengvaatletis.

2019-aisiais E.Matusevičius tapo šalies rekordininku nacionalinėse pirmenybėse ietį numetęs 89,17 m. Be to, tais pačiais metais sportininkas į Lietuvą parvežė ir universiados auksą. Po galingų mostelėjimų jauną sportininką užklupo žiniasklaidos dėmesys, neretai jis buvo įvardijamas kaip vienas perspektyviausias šalies sportininkų.

Edmuntas ir Edis Matusevičiai l Manto Stankevičiaus nuotr.

„Ar sunku buvo susitvarkyti su visu dėmesiu? Aš stengiausi į tai nekreipti dėmesio, – teigė E.Matusevičius, prisiminęs savo rekordinius metus. – Neimdavau nei į galvą, nei į širdį to, ką išgirsdavau. Žinojau paprastą taisyklę – daryk tai, ką darydavai iki tol ir viskas bus gerai. Labai viskas paprasta. Ar pats buvau spėjęs pasijusti žvaigžde? Tikrai ne. Galite bet kurio mano draugo ar pažįstamo paklausti. Nemanau, kad rastumėte nors vieną, kuris pasakytų, jog buvau sužvaigždėjęs. Pats visada jaučiuosi paprastas. Toks visada ir stengiuosi būti“.