Olimpinį bronzos medalį iškovojusi lietuvių kilmės J.Klimkait: „Norėčiau apsilankyti Lietuvoje“
Jessica Klimkait | Scanpix nuotr.
„Taip, mano šaknys siekia Lietuvą“, – prisipažino bronzos medalį rankoje spaudžianti 24-ų kanadietė Jessica Klimkait, vos tik nužengusi nuo Tokijo olimpinių žaidynių prizininkų apdovanojimų pakilos.
Pirmadienį „Nippon Budokan“ arenoje paaiškėjo pajėgiausios svorio kategorijos iki 57 kilogramų dziudo atstovės. Auksu pasipuošė Kosovo atstovė Nora Gjakova, sidabru džiaugėsi prancūzė Sarah Leonie Cysique, bronzos medaliai atiteko lietuvių kilmės kanadietei ir Japonijos sportininkei Tsukasai Yoshidai.
„Kanadai – tai pirmasis moters iškovotas olimpinis dziudo medalis, – spaudos konferencijoje pabrėžė J.Klimkait. – Tai mane džiugina. Apie tai svajojau nuo mažumės. Per pastaruosius 2-3 metus buvo nemažai nesklandumų mano karjeroje. Jeigu atvirai, manęs čia, olimpinėse žaidynėse, galėjo ir nebūti. Kai sužinojau, kad iškovojau kelialapį, mintys sukosi tik apie medalį. Žinoma, neslėpsiu, norėjau aukso, tačiau esu laiminga, kad savo rankose laikau bronzinį įvertinimą“.
Šiais metais Budapešte mergina tapo pasaulio čempione, prieš tai sekė pergalės Amerikos žaidynėse.
Kiek vėliau sportas.lt mergina pripažino, kad žodis „Lietuva“ į jos biografiją įsiveržė iš tėčio pusės.
„Žinau, kad mano pavardė turėtų būti Klimkaitė arba Klimkaitis, tačiau galūnė buvo pašalinta, todėl liko tik Klimkait, – šypsojosi toliau iš rankų olimpinio medalio nepaleisdama mergina. – Tiesą pasakius, aš negaliu pasakyti, iš kurio Lietuvos miesto kilusi mano giminė“.
Deja, J.Klimkait niekada nėra buvusi Lietuvoje.
„Bet tikiuosi apsilankyti. Atrodo, kad tai yra labai graži šalis. Anksčiau niekaip nerasdavau laiko tokiai kelionei“, – truktelėjo pečiais olimpinė prizininkė.
„Mano seneliai iš tėčio pusės gyvena Vokietijoje, tačiau senelis turi lietuviškas šaknis iš mamos pusės, – bandė savo lietuvišką pavardės kilmę paaiškinti J.Klimkait. – O mano mama turi slovakiškas šaknis. Suprantu, gali būti kiek painoka“.
J.Klimkait dziudo susidomėjo būdama ketverių. „Ir, žinote, man iškart patiko. Atrodo, jau vaikystėje supratau, ko noriu tapti olimpietė, – tikino sportininkė. – Šįkart tai padaryti nebuvo lengva, olimpinis ciklas buvo lydimas įvairiausių „duobių“, kankino traumos, tačiau pasaulio čempionatas man suteikė daug pasitikėjimo savimi ir, štai, dabar rankose laikau olimpinį medalį. Norėjau daugiau, tačiau esu laiminga ir nuoširdžiai džiaugiuosi“.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
