Per plauką nuo nelaimės – Ch.Erikseno pavyzdžiai Lietuvoje

Futbolas pagal idėją turi būti pramoga, tačiau šeštadienį labai nedaug trūko, kad pramoga būtų virtusi tragedija. Danijos – Suomijos rungtynės daugeliui futbolo aistruolių ilgam įsimins tikrai ne dėl suomių nutrauktos nelaimėtų prieš Daniją rungtynių serijos, o dėl „laimėtos gyvybės“.

Laimėtų gyvybių būta ir Lietuvoje, o ryškiausi to pavyzdžiai siekia 2016 metus. Dabar gal sunku tuo patikėti, bet pagal tuometinius nuostatus Lietuvoje net nebuvo privalomas greitosios pagalbos automobilis. Viskas pasikeitė tik po kovo 20 dieną Kaune įvykusių A lygos rungtynių tarp „Jonavos“ ir Klaipėdos „Atlanto“.

Po kovos baudos aikštelėje tuometiniam Klaipėdos komandos gynėjui Andriui Bartkui buvo sulaužytas šonkaulis, kuris pradūrė plautį, o futbolininkas pradėjo spjaudytis kraujais. Lygiai po paros buvo priimtas sprendimas nepradėti rungtynių, kol jose nėra greitosios pagalbos automobilio.

„Vakarykštė istorija grąžino į praeitį ir privertė prisiminti įvykius, įvykusius ir Lietuvoje. Profesionali ir savalaikė pagalba suteikia žmogui antrą gyvenimą. Jautru apie tai kalbėti.. bet nieko nėra aukščiau už gyvybę.

Tuo metu mūsų sprendimas prisidėjo prie dviejų gyvybių išgelbėjimo. Aišku, man sunku apie tas situacijas kalbėti, nes aš jų nemačiau. O vakarykštę Christiano istoriją matė visas pasaulis. Baisu pagalvoti, jei ši nelaimė būtų atsitikusi ne Danijoje, o, pavyzdžiui, Sankt Peterburge arba Baku“, - sportas.lt kalbėjo tuometinis A lygos prezidentas Deividas Šemberas.

Kalbėdamas apie du futbolininkus, Lietuvos futbolo legenda omeny turėjo buvusį Lietuvos rinktinės saugą Kęstutį Ivaškevičių ir tuomet U-17 rinktinei atstovavusį Matą Gudaitį. Jų istorijos yra kone identiškos vakarykštei Ch.Erikseno istorijai.

2016 metų balandžio pabaigoje Pirmos lygos „Palangos“ klubui atstovavęs K.Ivaškevičius, sužaidęs vos dešimt minučių Pirmos lygos rungtynėse, sukniubo aikštėje. Tuomet 31 – erių futbolininkas buvo atgaivintas greitosios pagalbos automobilyje, tačiau vėliau ligoninėje jam konstatuota klinikinė mirtis ir sukelta dirbtinė koma.

Gydytojai pakankamai greitai atstatė futbolininko sveikatą, tačiau, kaip profesionalas, į aikštę jis niekada nebegrįžo. Šiuo metu K.Ivaškevičius vadovauja Klaipėdos „Neptūno“ akademijai ir dirba joje kaip treneris.

„Kai tau pačiam nutinka tokie dalykai, tai šokas būna tik aplinkiniams, bet ne tau. Iš tikrųjų, tik vakar su šeima žiūrėdamas Danijos – Suomijos rungtynes, supratau, ką tuomet išgyveno artimieji ir kaip jiems buvo sunku. Dar vienas momentas – nors pats esu tai išgyvenęs, tačiau vis tiek sunku patikėti, kad tokie dalykai gali nutikti“, - sportas.lt sakė K.Ivaškevičius. Jis pridūrė, kad to nemalonaus įvykio pasekmių nejaučia, tačiau profilaktiškai pas gydytojus vis tiek apsilanko.

Dar viena didelė nelaimė galėjo įvykti 2016 metų spalio 1 dieną Trakuose vykusiose Pirmos lygos rungtynėse tarp tuometinių „Trakų B“ ir Kėdainių „Nevėžio“. Iš U-17 rinktinės po trejų tą savaitę sužaistų rungtynių į klubą sugrįžęs Matas Gudaitis dėl skausmo kojoje tryliktą minutę paprašė keitimo.

Jo nelaimei, kamuolys net kelias minutes nepaliko aikštės ir per tą laiką per plauką vos neatsitiko tragedija. M.Gudaitis krūtine sustabdė stipriai komandos draugo perduotą kamuolį ir po kelių akimirkų sukniubo. Į aikštę įbėgę medikai futbolininko gyvybę atstatyti sugebėjo tik kelis kartus panaudoję defibriliatorių. Futbolininkas sugrįžo į visavertį gyvenimą, tačiau galimybės tapti profesionalu atsisakė.

„Ch.Erikseno istorija privertė tą nelaimę išgyventi dar kartą. Manau, kad, to nepatyrus, suprasti ką jaučiu yra neįmanoma. Beje, panašiai jaučiausi, kai pernai širdis sustreikavo Ikerui Casillasui. Kažkokių to įvykio pasekmių nejaučiu, bet psichologiškai užmiršti tą įvykį yra neįmanoma, o spalio pirmąją vadinu savo antruoju gimtadieniu“, - sakė M.Gudaitis, vakar sekęs kiekvieną naujieną apie dano sveikatą.

Kaip vakarykščiu atveju šaltą protą išlaikė Danijos rinktinės kapitonas ir geras Ch.Erikseno draugas Simonas Kjaeras, taip M.Gudaičio atveju visokeriopą pagalbą teikė tuometinis „Nevėžio“ vartininkas Nemanja Bjelanas ir saugas Deividas Gražys. Priminsime, kad S.Kjaeras padarė viską, kad Ch.Eriksenas neužspringtų liežuviu, savo ruožtu, Kėdainių atstovai suteikė visą reikiamą pagalbą, kol aikštėje pasirodė medikai. Šiuos abu futbolininkus Lietuvos futbolo federacija vėliau apdovanojo „Fair Play“ prizais.

„Kadangi Mato ir Christiano situacijos analogiškos, tai natūralu, kad iškart užplūdo prisiminimai. Skirtumas tarp šių nelaimių tik toks, kad Matas dar spėjo pašokti, o nusileidęs susiėmė už krūtinės ir sukniubo.

Be abejo, kad vakar, kaip ir visas pasaulis, buvau sukrėstas, o grįžtant į 2016 – uosius, tai man per vieną mėnesį buvo jau antras atvejis, kai sukniumba žmogus. Prieš Mato istoriją parduotuvėje taip pat sukniubo žmogus, o aš tik sustingęs žiūrėjau.

Mato atveju jau buvau drąsesnis. Labai svarbu tokiais atvejais nepasimesti ir greitai reaguoti, labai svarbu darant dirbtinį kvėpavimą, tarti ar net rėkti žmogaus vardą. Neeilinė istorija.. o finalas toks, kad Matas tapo tuo žmogumi, kuris privertė mane pabaigti pirmos pagalbos kursus“, - penkerių metų prisiminimais dalijosi D.Gražys.

Saugokime sveikatą!