Sporto mokslininkė pataria, kaip po intensyvaus sezono Lietuvos rinktinės krepšininkams išlaikyti gerą pajėgumą
Inga Lukonaitienė (LSU nuotr.) | Organizatorių nuotr.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei numatoma intensyvi ir įdomi vasara. Pagal minimalų planą šalies krepšininkų laukia dvi savaites truksianti treniruočių stovykla ir Kaune birželio 29 dieną prasidėsiantis olimpinės atrankos turnyras.
Jei olimpinės atrankos turnyrą Dariaus Maskoliūno auklėtiniams pavyktų laimėti, Lietuvos rinktinės vasara prasitęstų dar ilgiau – liepos 23-ąją lietuvių lauktų olimpinis iššūkis Tokijuje, truksiantis iki rugpjūčio 8 dienos.
Į birželio 16 dieną startuosiančią pasirengimo stovyklą D. Maskoliūnas pakvietė 15 krepšininkų, tarp kurių ir trys Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) rungtyniaujantys žaidėjai – sezonus jau užbaigę Domantas Sabonis (Indianos „Pacers“) bei Ignas Brazdeikis (Orlando „Magic“) ir atkrintamosiose varžybose pasirodymą vis dar tęsiantis Memfio „Grizzlies“ vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas.
Dėl olimpinės atrankos turnyro Senojo žemyno krepšinio pirmenybių vadovai nutarė čempionus išaiškinti iki birželio 15 dienos. Net devyni iš penkiolikos į stovyklą pakviestų lietuvių dar neužbaigė savo klubinių sezonų įvairiose Europos lygose, o NBA žibantis J. Valančiūnas „Grizzlies“ sėkmės atveju gali apskritai nespėti sugrįžti iš už Atlanto net iki olimpinio atrankos turnyro pradžios.
Tai turėtų versti nerimauti Lietuvos rinktinės strategą D. Maskoliūną, planuojantį komandos sudėtį ir žaidėjų krūvius svarbiausiose vasaros kovose.
Aktualią krūvių paskirstymo intensyviais parengiamaisiais ir varžybiniais laikotarpiais problemą kelerius metus tiria Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkė Inga Lukonaitienė.
„Žinant tai, kad krepšininkai į Lietuvos rinktinę atkeliaus po intensyvaus sezono, jų krūvis turės būti iš anksto planuojamas ir kontroliuojamas, o treneriai privalės stebėti kiekvieno žaidėjo individualų atsaką į krūvį. Reikėtų atkreipti dėmesį ne į didesnius krūvius, bet į atsigavimą, kuris leistų išlaikyti turimą sportinę formą“, – patarimus nacionalinės šalies komandos treneriams dalijo I. Lukonaitienė.
Nors mokslininkė atlieka tiek vyrų, tiek moterų krepšinio komandų analizes, naujausias mokslininkės tyrimas atliktas lyginant 18 ir 20 metų amžiaus Lietuvos merginų krepšinio rinktinių žaidėjų būklę rengiantis Europos čempionatui bei pačių Senojo žemyno pirmenybių metu.
„Tai buvo stebėjimu pagrįstas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, kokiais krūviais krepšinio rinktinės dirba rengiantis čempionatui. Mus domino tai, kad rinktinės visada turi mažai laiko pasirengti ir nėra pertraukos tarp pasirengimo bei Europos čempionato, todėl spėjome, kad pasirengimo laikotarpis gali būti per daug intensyvus“, – mokslinį darbą anonsavo I. Lukonaitienė.
Tyrimo metu LSU mokslininkai nagrinėjo tiek bendrąją krepšininkių savijautą, tiek širdies veiklos rodiklius. Žaidėjų fizinės būklė buvo vertinama kasdien, o surinkti duomenys nedelsiant perduodami ekipų treneriams, kurie atlikdavo reikalingus pakeitimus.
I. Lukonaitienė pabrėžė, kad krepšinio žaidėjų stebėsenai reikalingi gana paprasti registravimo metodai, vengiant didelių laiko ir energijos sąnaudų. Be to, kad treneriai vizualiai vertina auklėtinius aikštelėje ar už jos ribų, patartina labiau įsigilinti į vidinius atleto pojūčius – tokiai informacijai surinkti puikiai tinka subjektyviai suvokiamų pastangų skalė ir klausimynai, leidžiantys įvertinti nuovargį, miego kokybę, bendrą raumenų skausmą, streso lygį bei nuotaiką.
„Labai vertinga naudoti įrankius, kurie parodo, kaip sportininko organizmas reaguoja į duotą krūvį. Gana informatyvus rodiklis yra širdies susitraukimo dažnio parametras. Jį apskaičiuoti galima be jokių papildomų išlaidų, pasitelkiant išmanųjį telefoną ir jame įdiegtą programą. Šis įrankis atletinio rengimo treneriui leidžia šiek tiek objektyviau vertinti individualius sportininko duomenis ir pagal tai koreguoti pasirengimą artimiausioms rungtynėms“, – kalbėjo LSU mokslo daktarė.
„Nors abejų rinktinių pasirengimo laikas ir sąlygos buvo labai panašias, manėme, kad abi rinktinės dirbs skirtingais krūviais, nes labai daug detalių priklauso nuo trenerio filosofijos – kokį krūvį jis suplanuos, taip atrodys ir pasirengimas, – tęsė I. Lukonaitienė. – Realybėje taip ir buvo – viena rinktinė dirbo kur kas daugiau, tačiau kitos komandos parengties rodikliai varžantis čempionato pradžioje buvo geresni.
Tikrai netikėta, kad daugiau dirbusių merginų parengties rodikliai netgi gerėjo čempionatui persiritus į antrąją pusę – krepšininkės pirmenybių pradžioje vis dar atsigavinėjo po pernelyg intensyvaus pasirengimo laikotarpio. Šia prasme joms padėjo ir palankus tvarkaraštis, kai pirmenybių pradžioje buvo žaidžiama su silpnesnėmis varžovėmis. Galiausiai abi komandos pasiekė savo tikslus ir tapo čempionato prizininkėmis.“
Tyrime dalyvavusios rinktinės Europos čempionate per 9 dienas sužaidė septynerias rungtynes. Mokslininkai atliko klasterinę analizę, leidusią grupuoti krepšininkes pagal gaunamą krūvį.
„Išskirstėme žaidėjas, kurios rungtyniavo daugiausiai, kitos – kiek mažiau. Rezultatai parodė, kad žaidėjų rotacija rungtynėse buvo pakankamai optimali. Mus nustebino, kad neradome skirtumų tarp skirtingą krūvį gaunančių krepšininkių – jų parengties varžytis rodikliai buvo labai panašūs. Tai parodė, kad daug žaidžiančios žaidėjos yra pasirengusios gauti didesnį krūvį“, – analizavo I. Lukonaitienė.
Iš per tyrimą surinktos medžiagos I. Lukonaitienei pavyko parašyti ir sėkmingai apginti mokslinę disertaciją.
