Vingiuotas Lietuvos rankininkų kelias į Europos čempionatą ir kokio rinktinės veido tikėtis jame

Lietuvos rankinio rinktinė po 24 metų pertraukos vėl žengė į Europos elitą. Lietuviai 4-ojoje atrankos grupėje užėmė trečiąją vietą ir pateko tarp 24 stipriausių Europos komandų.

Ketvirtadienį ištraukus burtus paaiškėjo, kad mūsų šalies rinktinė varžysis Košicės mieste, o jos varžovėmis bus Norvegijos, Rusijos ir Slovakijos komandos. Į kitą Europos čempionato etapą žengs pirmąsias 2 vietas grupėje užėmusios ekipos.

Vingiuotas kelias į Europos čempionatą

Atranką į 2022 metų pirmenybes lietuviai pradėjo prasčiausiai per visą šalies istoriją. Pirmosiose rungtynėse išvykoje mūsų rinktinė 20:36 nusileido islandams, o po kelių dienų 26:34 turėjo pripažinti ir portugalų pranašumą.

Miglius Astrauskas | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.

Lietuvos rankinio federacijos (LRF) generalinis sekretorius Miglius Astrauskas teigia, kad tada nuotaikos buvo itin niūros, tačiau visi viduje suprato, jog tai nėra tikrasis mūsų lygis.

„Ši atranka mums prasidėjo su begale problemų. Prieš pat rungtynes su Islandija koronavirusas mums kirto taip stipriai, kad į pirmąsias rungtynes išvykoje vykome be eilės svarbiausių žaidėjų. Paskutinę minutę atšaukinėjami ir keičiami skrydžiai taip pat turėjo daug neigiamos įtakos, o komanda galiausiai rungtyniavo praktiškai be jokio pasirengimo ir poilsio. Visa tai atsispindėjo ir rezultate.

Mače su portugalais Jonas Truchanovičius ir Gerdas Babarskas jau prisijungė prie komandos. Ačiū jiems už tas begalines pastangas, tačiau reikia suprasti, kad ką tik po koronaviruso pasveikusio žmogaus galimybės yra ribotos. Nors tose rungtynėse atrodėme jau geriau, tačiau pralaimėjome ir atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje“, – atrankos pradžią prisiminė M.Astrauskas.

Pandemija ir toliau koregavo Lietuvos rinktinės kelią į pirmenybes. Antrajame lange vietoje dviejų rungtynių su Izraeliu mūsų komanda sužaidė tik namų mačą ir jį laimėjo. Tel Avivo dėl atšauktų skrydžių pasiekti neįstengė nei mūsų, nei islandų rinktinės. Mačas su Izraeliu išvykoje buvo nukeltas į paskutinį atrankos langą, tad tapo aišku, jog per savaitę teks žaisti tris kartus.

„Pergalė prieš Izraelį namuose jau šiek tiek sutvirtino mūsų pozicijas ir supratome, kad norint kovoti dėl vietos pirmenybėse, reikės rinkti taškus prieš islandus ir portugalus. 

Iš pradžių Europos rankinio federacija pasiūlė tokį tvarkaraštį, pagal kurį mes tik keliaujame ir žaidžiame. Miegoti būtų tekę vos ne oro uostuose. Juk reikia suprasti, kad kelionės į Portugaliją ar Izraelį tai ne Latviją ar Lenkiją. Laimei, derybos buvo sėkmingos ir pavyko susitarti dėl šiek logiškesnio tvarkaraščio.

Pirmajame mače su Izraeliu nusprendėme verstis be dalies svarbių žaidėjų ir suteikti šansą jaunimui. Tuo pačiu sutelkiant maksimalias pagrindinių žaidėjų jėgas likusioms dviem rungtynėms. Be abejo, pralaimėjimas buvo skaudus, tačiau jis mūsų situacijos per daug nesukomplikavo ir viską turėjome savo rankose. 

Galiu pasakyti, kad rungtynėse su Islandija dalis žaidėjų sužaidė turbūt geriausias rungtynes per savo karjerą rinktinėje. Toks atsidavimas ir kova mums leido prasibrauti į Europos čempionatą. Portugalijoje taip pat kovėmės gerai, tik galbūt jau pritrūko šiek tiek jėgų“, – svarstė generalinis LRF sekretorius.

Panašiai apie rinktinės žaidimą atsiliepė ir buvęs rinktinės vyriausiasis treneris ir LRF viceprezidentas profesorius Antanas Skarbalius.

Antanas Skarbalius | LRF nuotr.

„Motyvacija ir atsidavimas yra labai svarbu, tačiau vien to nepakanka. Reikia tinkamo pasiruošimo, psichologijos. Rinktinės lyderiai atidavė visą save rungtynėse su Islandija ir Portugalijoje galbūt jau buvo šiek tiek pavargę, tačiau vis tiek sugebėjo duoti naudos kitais aspektais“, – teigė A.Skarbalius.

Anot profesoriaus, šis laimėjimas gali tapti itin dideliu impulsu rankinio ateičiai ir svarbiausia, jog turėtų pritraukti daugiau jaunimo į treniruotes. 

„Tai yra visos rankinio bendruomenės didžiulių pastangų rezultatas. Mūsų rankinio istorija labai turtinga – žalgirietės 1967 ir 1968 metais laimėjo Europos taurę, „Granitas“ ir „Eglė“ tai pakartojo po 20 metų, o dar po 10 metų vyrų rinktinė sugebėjo prasibrauti į Europos ir pasaulio čempionatus. Gaila, tačiau vėliau prasidėjo nuosmukis.

Kai baigėsi pergalės – rankinis atsidūrė podukros vietoje. Nors kelis kartus vyrų rinktinė buvo arti pagrindinių turnyrų, tačiau vis pritrūkdavo sėkmės. Pagaliau tas nesėkmių ruožas baigtas ir, manau, kad tai yra puiki galimybė rankiniui vėl atsidurti dienos šviesoje. Tokie rezultatai įkvepia ir reikia tikėtis, kad pritrauks daugiau jaunimo į treniruotes“, – kalbėjo viena ryškiausių šalies rankinio asmenybių.

Būsimi varžovai: bundanti Rusijos rinktinė, elite įsitvirtinę norvegai ir nenuspėjami šeimininkai

Please welcome the Men's #ehfeuro2022 Final groups! Which group is the toughest in your opinion? 💬#watchgamesseemore pic.twitter.com/PouJ1KVaCv

— EHF EURO (@EHFEURO) May 6, 2021

Lietuvos rinktinė savo varžovus Europos čempionate sužinojo jau šį ketvirtadienį. Burtai lėmė, kad lietuviai žais Košicėje, o mūsų rinktinės varžovėmis bus Slovakijos, Rusijos ir Norvegijos rinktinės.

Iš pirmojo krepšelio Lietuvai tekusi Norvegijos vyrų rinktinė ilgą laiką buvo savo moterų nacionalinės komandos šešėlyje. Norvegės jau eilę metu diktuoja madas moterų rankinyje, tačiau vyrai per pastarąjį penkmetį taip pat dėjo milžinišką žingsnį elito link.

2016 metų rudenį Norvegija viešėjo Vilniuje ir tuomet dar Artūro Juškėno vadovauta Lietuvos rinktinė 32:29 pranoko šios šalies komandą. Vis dėlto tuomet lietuviai turbūt dar nelabai suprato, kokio lygio žvėris buvo sumedžiotas Vilniuje.

Praėjus vos keliems mėnesiams, norvegai pasaulio čempionate Prancūzijoje pasidabino sidabro medaliais ir taip pirmą kartą stipriai atkreipė į save dėmesį. Šis laimėjimas nebuvo atsitiktinis, kadangi sidabru norvegai puošėsi ir 2019 metų pasaulio pirmenybėse, o 2020 metų Europos čempionate šios šalies rinktinė iškovojo bronzą.

Norvegijos rinktinė | Scanpix nuotr.

A.Skarbalius pabrėžė, kad Norvegija per pastaruosius kelis metus žengė milžiniškus žingsnius į priekį ir tai nebėra ta komanda, kurią pavyko įveikti Vilniuje.

„Norvegų lygis yra labai stipriai išaugęs. Tai nebėra ta pati komanda, kurią įveikėme Vilniuje. Progresas yra akivaizdus, o užimtos vietos čempionatuose yra puikus to įrodymas.

Norvegijos rankinis išgyvena nuostabius laikus, tačiau visi varžovai pirmajame krepšeliai buvo tokie. Tai, kad esame juos nugalėję, manau, yra pliusas. Nors reikia suprasti, kad norvegai į čempionatą atvyks maksimaliai gerai pasiruošę ir šansų nedaug.

Vis tik mūsų rinktinės neturėtų slėgti didelė įtampą ir su visomis komandomis reikia bandyti kautis“, – svarstė šiuo metu Kauno „ACME-Žalgirio“ komandą treniruojantis A.Skarbalius.

Rusijos rinktinė | Scanpix nuotr.

Iš antrojo krepšelio tekusi Rusijos rinktinė jau neatrodo taip grėsmingai kaip Norvegija. Nors šios šalies rankinio istorija išties turtinga, tačiau pastaraisiais metais skambiais laimėjimais rusai pasidžiaugti negalėjo.

Pastarąjį kartą aukščiausio lygo varžybose iškovotais medaliais rusai galėjo džiaugtis 2004 metais, kai Atėnuose buvo laimėtas olimpinis auksas. Nuo to laiko skambesnių pergalių rusams pasiekti nepavyko.

M.Astrauskas teigė, kad nors pastarasis Europos čempionatas rusams susiklostė nekaip, tačiau panašu, kad šios šalies rinktinė lipa iš krizės.

„Europos čempionate rusai pasirodė labai prastai ir liko tik 22-oje vietoje,  tačiau pasaulio čempionate vaizdas jau buvo kitoks ir jiems pavyko finišuoti 14-oje pozicijoje.

Šiuo metu komandai vadovauja aukšto lygio treneris Velimiras Petkovičius ir su jo atėjimu rinktinės veidas gerokai pasikeitė. Jis visus metus dirba Rusijoje ir stebi vietinius žaidėjus, stengiasi integruoti jaunimą.

Rusija bus favoritė rungtynėse su Lietuva, tačiau tas skirtumas nėra toks didelis. Mūsų geriausių ir jų geriausių žaidėjų meistriškumas gana panašus ir su jais šansų kovoti turime daugiau nei su Norvegija“, – apie rusus kalbėjo M.Astrauskas.

Slovakijos rinktinė | Organizatorių nuotr.

Slovakijos rinktinė tapo trečiuoju Lietuvos rinktinės varžovu Europos čempionate. Tai komanda, su kuria lietuviams teko kautis praėjusioje pasaulio čempionato atrankoje.

Tuomet Liuksemburge būtent rungtynėse tarp Lietuvos ir Slovakijos komandų sprendėsi kelialapio į kitą etapą likimas. Po dramatiškos kovos lietuviai varžovus palaužė 25:24 ir žengė toliau.

Paskutiniajame etape mūsų rinktinei būtų reikėję įveikti Baltarusijos ir Lenkijos komandas, tačiau dėl pandemijos atrankos kovos buvo sustabdytos ir lietuviai pagal reitingą į pirmenybes nepateko, o lenkai bei baltarusiai keliavo į Egiptą.

Būtent namų faktorius, kalbant apie Slovakijos rankininkus, neramina labiausiai, kadangi kažkokių skambių pasiekimų ši rinktinė iškovojusi neturi. Europos čempionatuose slovakai žaidė tris kartus ir visus sykius liko šešiolikti, pasaulio pirmenybėse jiems yra pavykę pasiekti 9 ir 17 pozicijas.

Nuo pastarojo slovakų dalyvavimo pasaulio čempionate praėjo jau 10 metų, o nuo Europos pirmenybių – 11. Į šį Europos čempionatą slovakai pateko be konkurencijos kaip turnyro šeimininkai.

M.Astrauskas apie slovakus kalbėjo gana atsargiai, tačiau teigė, kad tai varžovas, su kuriuo jau lietuviai gali kontroliuoti situaciją.

„Nemanau, kad mūsų ir slovakų lygis kažkuo skiriasi. Pasaulio čempionato atrankoje visiškai pelnytai juos nugalėjome ir žengėme į kitą etapą.

Be abejo, kad kai pirmenybės vyksta tavo šalyje – turi geresnes sąlygas pasiruošti ir gauni daug dėmesio. Galime net neabejoti, kad slovakai bus geriausia savo pačių versija.

Nepaisant to, bauginti šis varžovas tikrai neturėtų. Turime koncentruotis į savo pasirengimą ir savo pačių žaidimą. Manau, į tokias rungtynes galime ateiti su maksimaliu nusiteikimu kautis dėl pergalės ir taškų“, – apie turnyro šeimininkus atsiliepė LRF generalinis sekretorius.

Kokį rinktinės veidą išvysime Košicėje?

Lietuvių ir islandų rungtynės | Roko Lukoševičiaus/BNS Foto nuotr.

Šiame atrankos cikle Lietuvos rinktinė nė vienų rungtynių nesužaidė geriausios savo sudėties. Arčiausiai optimalaus šešioliktuko Lietuvos rinktinė buvo mače su Portugalija, tačiau ir tada komandai negalėjo padėti Benas Petreikis ir Tadas Stankevičius, o dalis žaidėjų buvo ką tik išsivadavę iš koronaviruso gniaužtų. 

Nors kalbama, kad pergalingos rungtynės su Islandija Lietuvai buvo geriausios per eilę metų, tačiau ir tame mače lietuviai turėjo nemažai netekčių. Dešiniajame pusiau krašte trūko Mindaugo Dumčiaus, kairiajame krašte – Skirmanto Plėtos, centre – Beno Petreikio, vartuose – Viliaus Rašimo, o universalusis Deividas Virbauskas, kurio taip pat trūko, gali padėti užlopyti beveik visas pozicijas aikštėje.

Nors į jų vietą stojo jaunimas, tačiau mačas Portugalijoje parodė, kad lygesnio suolelio Lietuvos rinktinei tikrai trūko.

M.Astrauskas tikino, kad viena iš pagrindinių užduočių prieš čempionatą bus surinkti optimalią sudėtį ir ją maksimaliai gerai paruošti.

„Dabar turėsime normalų pasirengimo ciklą ir galimybes jam. Iš pradžių rinksis klubų rinktinė, vėliau bandysime surinkti pagrindinę sudėtį stovyklai, o galiausiai, nuo sausio pradžios, jau pradėsime ruoštis čempionatui optimalia sudėtimi.

Su vyriausiuoju treneriu jau dėliojame treniruočių planus, ieškome komandų draugiškoms rungtynėms. Norisi per šį laiką išbandyti kuo daugiau žaidėjų ir visiems suteikti šansą“, – kalbėjo praeityje buvęs rinktinės treneris M.Astrauskas.

LRF generalinis sekretorius įsitikinęs, kad tai yra šansas visiems šalies rankininkams, o į čempionatą vyks daugiau nei 16 žaidėjų.

„Kol kas dar nežinome, kiek tiksliai vešimės žmonių, bet tikrai daugiau nei 16.  Vis tik svarbu ne kiek sėdi ant suolelio, o ką jie gali duoti aikštėje. Norime, kad tai būtų šansas visiems. Ir tiems, kurie galbūt jau svarstė apie karjeros pabaigas, ir tiems, kuriems tai pirmosios tokios galimybės.

Į čempionatą turime vežtis tuos, kuriai šiai dienai ir šiai sekundei yra geriausi. Šią akimirką turime iš ko rinktis ir tikime, kad tai bus milžiniška paskata visiems mūsų žaidėjams. Niekam į rinktinę nėra užvertos durys ir vertinsime visų galimybes atstovauti Lietuvai. Tikime, kad tai bus proveržis mūsų šalies rankinyje, o tai padės ir mūsų klubams žengti žingsnius į priekį“, – optimizmo nestokojo M.Astrauskas.

Pirmaisias Lietuvos rinktinės varžovais Europos čempionate bus Rusijos rankininkai, o rungtynės vyks sausio 13 dieną, jau po poros dienų lietuviai susitiks su čempionato šeimininkais slovakais, o sausio 17 lauks akistata su Norvegija.

Europos čempionato grupės:

A grupė: Slovėnija, Danija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija;

B grupė: Portugalija, Vengrija, Islandija, Nyderlandai;

C grupė: Kroatija, Serbija, Prancūzija, Ukraina;

D grupė: Vokietija, Austrija, Baltarusija, Lenkija;

E grupė: Ispanija, Švedija, Čekija, Bosnija ir Hercegovina;

F grupė: Norvegija, Rusija, Slovakija, LIETUVA