Emocijų audra ir bavarų džiaugsmo šokis: kuo ypatingi nugalėtoją Miunchene nulėmę epizodai?

 Miuncheno „Bayern“ treneris Andrea Trinchieri po klubui istorinės pergalės Bavarijoje prieš Kauno „Žalgirį“ džiaugėsi kaip vaikas. Vokietijos klubo organizaciją jis nuvedė į istorines aukštumas.

„Per paskutines dešimt dienų mes jautėmės, kad esame arti. Labai arti, bet nepakankamai arti. Mes nesužaidėme gerų rungtynių, buvo milžiniškas spaudimas, bet dabar esu labai laimingas dėl visų savo žaidėjų. Istorinė diena „Bayern“ klubui. Mums tai pavyko“, – kalbėjo italas specialistas.

Dar praėjusį sezoną, kai pasirodymą bavarai tęsė be jokios vilties bent pasvajoti apie atkrintamąsias su Oliveriu Kostičiumi priešakyje, neatrodė, kad vos per metus šis klubas gali išgyventi tokį virsmą.

Tačiau naujų lyderių atradimai ir, tikriausiai svarbiausia, naujasis treneris A. Trinchieri, tai pavertė realybe. „Bayern“ jau dabar turi iškovojusi 20 pergalių, kurios garantuoja vietą atkrintamosiose. Vos pirmą kartą šiame amžiuje ten žais Vokietijos klubas.

„Išgersiu visą baseiną raudono vyno“, – džiūgaudamas po mačo rėžė A. Trinchieri.

Ir tenka pripažinti, kaip bebūtų skaudu „Žalgirio“ sirgaliams, „Bayern“ paskutinėse savo reguliariojo sezono rungtynėse namuose to nusipelnė. Italo treniruojami vyrai nedemonstravo to žaidimo, kurį klubas rodė toje sezono stadijoje, kai laikėsi tarp penkių stipriausiųjų komandų, tačiau parodė didžiulį norą ir alkį svajonei, kuris pasireiškė kiekviename aikštelės centimetre.

Kai puolime pavyko toli gražu ne viskas, gynyboje bavarai paliko save ant parketo, demonstruodami kietumą ir didelį intensyvumą. Tikriausiai, 19 „Žalgirio“ klaidų ir 21 „Bayern“ taškas po prarastų kauniečių kamuolių nėra tik atsitiktinumas.

Tokiose kontakto rungtynėse apsunkintas tampa ir teisėjų darbas, todėl nenuostabu, kad Ilija Belosevičiaus, Sašo Peteko ir Carloso Corteso komandai teko spręsti ne vieną vadinamąją 50 prieš 50 situaciją.

O ryškiausiai aptarinėjama tapo mačo pabaiga – Nigelo Hayeso kamuolio išmušimas, ir, kiek nepelnytai – pergalę kainavusi Joffrey Lauvergne'o pražanga.

Pirmuoju atveju aplodismentų nusipelnė N. Hayesas, kurio kamuolio išmušimas sukėlė aistras. Teisėjai akimirksniu priėmė sprendimą kamuolį atiduoti „Žalgiriui“, tačiau netrukus patraukė prie vaizdo peržiūros, kur situaciją peržiūrėjo išties ilgai. Galiausiai priimtas sprendimas verdiktą pakeisti ir kamuolį grąžinti „Bayern“ komandai.

Didelės sensacijos čia nėra, tokį posūkį buvo galima nuspėti. „Žalgirio“ amerikietis kamuolį išmušė išties stipriai, o pakartojimo metu akivaizdaus Wade'o Baldwino prisilietimo prie kamuolio aiškiai įžvelgti neįmanoma, kadangi kamuolio kryptis nepasikeitė. Epizodas diskutuotinas, tačiau įprastai tokiu atveju arbitrai pasirenka kamuolį palikti jį valdžiusiai komandai. Galbūt suveikė ir faktorius, kad priešingu atveju, arbitrų sprendimas vienai komandai galimai užkirstų kelią link istorinio pasiekimo, o kita dar turėtų šansą gintis ir pergalę išsaugoti.

Ironiška tai, kad dar prieš N. Hayesui kamuolį išmušant, amerikietis buvo užsiėmęs gerą poziciją, ir W. Baldwiną laikė prieš save. Tiksėjo paskutinės sekundės, o „Bayern“ legionierius jau taikėsi mesti iš toli. Toli gražu šis „Bayern“ legionierius nėra patikimas metikas, todėl dabar galima tik retoriškai pasvarstyti, kaip viskas būtų pasibaigę tokiu atveju. Faktas lieka vienas – N. Hayeso pastangos vis tiek buvo vertos pagyrų.

Tiesa, į „Žalgirio“ pusę galima priminti agresyvų Jameso Gisto veiksmą prieš pat tą kamuolio išmušimą, kai užtvarą statęs veteranas tiesiog nubloškė W. Baldwiną prižiūrėjusį Thomasą Walkupą.

J. Lauvergne'o situacija gerokai paprastesnė. Lįsdamas iš J. Gisto užtvaros jis šoko dengti V. Lučičiaus metimą. Nors rankų kontakto ir nebuvo, nusileidęs jis atsidūrė paties serbo nusileidimo zonoje, kas yra nediskutuotina pražanga. Šiuo atveju „Žalgirio“ prancūzas gali kaltinti tik pats save.

Visa kita – jau istorija. A. Trinchieri minutės pertraukėlės metu rėkte rėkė prižiūrėti Marių Grigonį. Šis akimirkai tarsi ir išsilaisvino iš priežiūros, tačiau kamuolį priėmė J. Lauvergne'as, ir šio išpuolis baigėsi V. Lučičiaus bloku, ir triumfuojančiu šio serbo riaumojimu, vainikuojančiu geriausią sezoną „Bayern“ klubo istorijoje.

Tuo pačiu tai buvo jau paskutinė „Žalgirio“ išvyka šiame Eurolygos sezone, mat kitą savaitę teliko kovoje dėl garbės namuose priimti Atėnų „Panathinaikos“ komandą.

Šiame klubo pokyčių sezone „Žalgiris“ per 17 mačų svečiuose laimėjo 7 kartus. Namuose pergalių ir pralaimėjimų santykis yra teigiamas – 9 pergalės ir 7 pralaimėjimai.

Nors išvykose dažniau pralaimėta nei laimėta, tai nėra stipriai prastesnis rodiklis nei pernykštės Šarūno Jasikevičiaus „Žalgirio“ komandos. Praėjusį sezoną daugkartiniai Lietuvos čempionai dar net nesibaigus reguliariajam sezonui suklupo 9 kartus. Tačiau dabar jau pasibaigus šio sezono kelionėms, galima konstatuoti, kad šios dvi komandos išsiskyrė vienu esminiu rodikliu – šių metų komanda daug dažniau pralaimėjo didesniais skirtumais.

Palyginimui, šį sezoną „Žalgiris“ tuos 10 pralaimėjimų patyrė vidutiniškai 15,6 taško skirtumu, kai tuo metu pernykštė komanda per 9 mačus vidutiniškai klupo tik 5 taškų skirtumu.

Tačiau tai tik statistiniai rodikliai, kurie bendram „Žalgirio“ sezono įvertinimui įtakos neturės. O sezonas buvo pagirtinas. Kitą savaitę – šansas garsiai trinktelėti durimis.