Šypsenas į veidus sugrąžinusi pergalė: dviejų veidų „Žalgiris“
„Žalgirio“ ir ALBOS rungtynės | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Geriausias savo karjerų rungtynes Eurolygoje sužaidžia Martinas Gebenas ir Karolis Lukošiūnas, Joffrey Lauvergne’as mačą baigia su neigiamu naudingumu, o Marius Grigonis pirmąjį ir vienintelį savo metimą iš žaidimo išsimeta tik ketvirtajame kėlinyje. „Žalgiriui“ pergalę ir nutrauktą jų sausrą antradienio vakarą garantavo anomalijų kupinos rungtynės.
Eurolygos rungtynės: „Žalgiris“ - ALBA (03.30) 85 nuotr.
Nors prasidedant mačui, „Žalgiris“ dar nežinojo, kaip baigsis „Baskonia“ rungtynės, vėliau ir užkirtusios kauniečiams kelią į atkrintamąsias, neatrodė, kad šeimininkai dar puoselėja dideles viltis prasmukti pro tą teorinę rakto skylutę. O ir visa ALBA buvo labiau užsikūrusi, nors jai diskusijos apie galimybę patekti į kitą etapą apskritai pasibaigusios labai seniai.
Per savo klubo istoriją, ALBA Eurolygos rungtynėse Kaune dar niekada nebuvo laimėjusi prieš „Žalgirį“, ir Aito Garcia Reneseso komanda buvo pasiruošusi tai padaryti bent jau dabar.
Klasikinis šios komandos atributas zoninė gynyba, 223 cm ūgio milžinas Christas Koumadje ir jo faktorius baudos aikštelėje, bei nuolatinės individualios „Žalgirio“ klaidos vaikantis žaidėjus ties perimetru arba įkirtimus. Būtent pirmoji pusė ir tapo pranašiška J. Lauvergne’ui, kuris dar kartą parodė, kad mikrodvikovose su klasikiniais ir gerokai už jį aukštesniais centrais jam sunku. Puolant krepšį – dažnai ne patys gudriausi sprendimai, klaidos, vargas ieškant savo pozicijų, o viską iliustravo ta absoliučiai nereikalinga techninė pražanga.
Grubiai klydo ir Patricio Garino, o dar įdomiau buvo tai, kad ALBA, antrame kėlinyje pelniusi 28 taškus ir galiausiai net įgijusi dviženklę persvarą, visiškai šėlusi puolime, per ketvirtį neprasižengė nė karto.
Tačiau pavyzdžiu, kaip reikia reabilituotis po katastrofiškos pirmosios pusės tapo K. Lukošiūnas. Būtent jo tiesioginė atsakomybė buvo, kad Marcusas Erikssonas įskraidino du tritaškius. Vieną K. Lukošiūnui visiškai užmigus gynyboje, o kitą jau per rankas, tačiau žalgiriečiui kiek pavėlavus pribėgti.
Nepatyrusiam žaidėjui tai gali gerokai kirsti per psichologiją, tačiau, po pertraukos jis gavo dar vieną šansą. Ir tada iš šio žaidėjo grubių gynybinių taisyklių pažeidimų jau niekas nebematė, o pasitikėjimo taikliarankis neprarado puolime, ir iš viso mačą baigė su keturiais pataikytais tolimais metimais.
K. Lukošiūnas yra išreikštas metikas, o tokie krepšininkai tiesiogiai priklauso nuo savo duonos – mačas yra sėkmingas, jei sugebi apšaudyti varžovus ir atlikti savo tiesioginį darbą. Šįkart K. Lukošiūnui tai pavyko – tikėkimės, kad jam tai taps geru impulsu. Tai buvo rezultatyviausios jo kol kas trumpos Eurolygos karjeros mačas. Dabar per beveik 14 minučių surinko 12 taškų, kai iki tol per 13 mačų kartu sudėjus jis iš viso buvo pelnęs tik 14.
Ir šio krepšininko pavyzdžiu galima atsispirti link visos „Žalgirio“ komandos antrosios pusės. Du kėlinius leidusi ALBA komandai puolime daryti ką nori, vėliau Kauno ekipa trečiajame kėlinyje praleido viso labo 10 taškų, taip nulemiant rungtynes.
„Treneris per pertrauką pakėlė balsą. Turbūt to ir reikėjo. Iš taktinės pusės, nieko nepakeitėme – darėme viską taip pat. Gynyboje tiesiog reikėjo to spyrio į šikną“, – po rungtynių spaudos konferencijoje kalbėjo sezono rungtynes sužaidęs Lukas Lekavičius.
Ir ištikrųjų – sena nuvalkiota frazė, bet viskas prasidėjo nuo gynybos. „Žalgiris“ po pertraukos pradėjo taikyti aktyvesnę gynybą, laiku realizuotas pagalbas, ir ALBA komandos žaidėjų metimų kokybė gerokai krito. Dėl to padaugėjo ir netaiklių metimų, po kurių „Žalgiris“ nieko nelaukdamas traukė į greitas atakas. Martinas Schilleris tai mėgsta – laisvai ir nevaržomai pulti, kai varžovai dar nėra išsidėstę su savo ginamaisiais.
Kaip žuvys vandenyje tokiose situacijose jautėsi tiek Thomasas Walkupas, tiek ir L. Lekavičius. Daug ką pasako, kad po ALBA klaidų „Žalgiriui“ pavyko susimedžioti net 18 savo taškų.
Apskritai, jei pirmoje dalyje agresijos trūko „Žalgiriui“, tai vėliau viskas taip pasikeitė, kad ALBA po pertraukos pati nemetė nė vieno baudų metimo.
Ir tokiam pokyčiui netgi neprireikė komandos lyderio M. Grigonio benefiso. Jam šios rungtynės išties buvo keistos, kadangi ALBA didžiąją rungtynių dalį taikė zoninę gynybą, bet buvusį savo žaidėją prižiūrėjo asmeniškai. Bent jau šį tikslą pasiekti jiems pasisekė – kaunietis pirmą metimą iš žaidimo išmetė tik ketvirtame kėlinyje ir pirmą kartą per pastaruosius pusantrų metų apskritai nemetė nė vieno dvitaškio. Kita vertus, „Žalgirio“ lyderis dar kartą pademonstravo psichologinę brandą, kai pritrūkdamas taškų ir metimų, įvykių aikštelėje jis neskubina, o prožektorių šviesas palieka ties kitais žaidėjais.
Būtent tie kiti šįkart ir sužibėjo, mat būtent nuo suolo kilę krepšininkai surinko didesnę dalį komandos taškų (56). Iš viso komanda pataikė 16 tolimų metimų, kas yra antras geriausias sezono rezultatas klube. „Žalgiris“ tolimus metimus metė 66,7 proc. taiklumu. Ne taip ir toli buvo rekordinis komandos procentas Eurolygoje (72,2 proc.), fiksuotas prieš 21-erius metus.
„Žalgiriui“ tai buvo ypatingai smagus mačas, nepaisant to, kad komanda nebeturi net teorinių vilčių pasiekti atkrintamąsias. Liko dvejos rungtynės, per kurias Lietuvos čempionai Miuncheno „Bayern“ vyrukams jau šį ketvirtadienį gali gerokai sugadinti nuotaikas. Kaip sakė M. Schilleris, tikslas yra finišuoti turint 18 pergalių, o tai dienos pabaigoje būtų galima vertinti, kaip išties solidų pasirodymą.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
