Vilniaus apskrities bokso federacijos pranešimas: bokso federacijoje – buvę teisti vadovai ir autoritarizmo apraiškos
Darius Šaluga | Organizatorių nuotr.
2021-ieji – olimpiniai sporto metai teikia lūkesčių visam Lietuvos sportui. Permainų ir pozityvių pasikeitimų tikisi ir Lietuvos bokso atstovai. Neapsikentę dėl jų nuomone autoritarinio valdymo Lietuvos bokso federacijoje (LBF), galimai neskaidraus biudžeto lėšų skirstymo, abejotinos federacijos vadovų reputacijos, šalies bokso atstovai ėmė ieškoti teisinių būdų, kaip įlieti demokratijos į šią olimpinės sporto šakos organizaciją, – skelbiama į „Sportas.lt“ redakciją atsiųstame Vilniaus apskrities bokso federacijos pranešime.
Pateikiame visą neredaguotą Vilniaus bokso federacijos atsiųstą pranešimą, kuriame išreiškiama jų nuomonė apie Lietuvos bokso federaciją.
LBF vadovybės opozicijoje esantys atstovai savo viltis sieja su naująja Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei viceministru Linu Obcarsku. Anot LBF opozicijos atstovų,
Pašalino opozicijos klubus
Įvairūs nesutarimai bei skandalai LBF padangėje sklando jau ne vienerius metus. Prieš keletą metų aistras pakaitino LBF sprendimas iš savo veiklos pašalinti kelis opozicinius klubus. Vėliau jie kreipėsi į teismą ir jau teisiniu keliu privertė federaciją atstatyti jų narystę. Ta pati istorija 2020 metų birželį pasikartojo su Vilniaus apskrities bokso federacija (VABF).
VABF viceprezidento Romualdo Lukošiaus teigimu, pernai iš LBF veiklos buvo išstumti valdžiai oponuojantys nusipelnę Lietuvos bokso treneriai ir specialistai Vladimiras Bajevas, Stanislavas Mižigurskis, užauginę ne vieną Europos, pasaulio ar olimpiniu žaidynių prizininką. Taip pat buvo apšmeižtas ir iš savo pareigų pašalintas ilgametis šalies bokso federacijos generalinis sekretorius ir pasaulio bokso federacijos tarptautinės kategorijos teisėjas, nusipelnęs šalies sporto darbuotojas Antanas Arėška. Jis, beje, vėliau teismo keliu buvo sugrąžintas atgal į užimtas pareigas.
Pasak Lietuvos nusipelniusio trenerio Vytauto Sinkevičiaus, dabartiniai LBF vadovai menkina trenerių, veteranų indėlį į bokso vystymą, nekreipdami jokio dėmesio į sporto mokyklų atstovų nuomonę, nors būtent ten ir atliekamas didžiausias darbas ugdant jaunuosius talentus. Tad keista, jog iš visų biudžetinių įstaigų trenerių yra atimta teisė dalyvauti priiminėjant svarbiausius sprendimus federacijoje. LBF aiškina, kad pagal federacijos įstatus biudžetinės įstaigos (sporto mokyklos ir sporto centrai) nėra federacijos nariai. Tačiau jose dirba itin patyrę specialistai, kurių nuomonė turėtų būti itin svarbi priimant svarbius sprendimus LBF veikloje ir sprendžiant aktualius klausimus.
Įtarti sunkiais nusikaltimais
Tačiau tai tik viena iš daugelio dėmių federacijos veikloje. Ne ką mažiau jos įvaizdį teršia LBF vadovų reputacija. Net keli aukščiausi federacijos vadovai buvo teisiami už įvairius finansinius bei kitokius nusikaltimus. Šia prasme pasižymėjo pats LBF prezidentas Darius Šaluga. Šis bokso organizacijos vadovas prieš keletą metų buvo linksniuojamas plačiai nuskambėjusioje kyšininkavimo byloje. 2011 m. gruodį Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas D. Šalugai skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Anot žiniasklaidos, tokių sankcijų šis vilnietis sulaukė už tai, kad eidamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas iš vieno verslininko reikalavo 100 tūkst. litų kyšio už poveikį priimant šiam reikalingus sprendimus.
Beje, ne taip seniai D. Šaluga galimai buvo priverstas palikti ir dar vienas pareigas - „JET MS“ („Avia Solutions Group“ grupė) bendrovės vadovo - po atlikto audito šioje įmonėje.
Ne ką geresnė yra ir LBF generalinio sekretoriaus Donato Mačiansko reputacija, kuris šiame poste yra nuo 2016 metų. Jis taip pat buvo teisiamas baudžiamojoje byloje dėl svetimo turto (LBF biudžeto lėšų) pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Nesąžiningumu D. Mačianskas pasižymėjo jau tik pradėjęs dirbti LBF. Prokurorai ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad Donatas Mačianskas dar 2014-2015 metais, tuo metu dirbdamas LBF generalinio sekretoriaus Antano Arėškos referentu, pasisavino daugiau kaip 3,6 tūkstančių eurų biudžetinių lėšų. Šie pinigai būdavo sistemingai pervedinėjami į įvairias asmenų, nesusijusių su LBF veikla, bankų sąskaitas, o po to išgryninti būdavo gražinami jam pačiam. Taip teigė apklausti liudininkai baudžiamojoje byloje. Tarp jų galimai buvo ir D. Mačiansko vaikystės draugas garsus aktorius Žilvinas Tratas. D. Mačianskas teisme prisipažino, kad jis sistemingai savinosi biudžeto lėšas, ir dėl to esą labai gailėjosi, todėl Apygardos apeliaciniame teisme buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės paliekant trijų metų laidavimo terminą turint laiduotoją. Apeliacinis teismas nepaneigė Vilniaus apylinkės teismo sprendimo dėl nustatytų aplinkybių fakto, kad jis savinosi LBF lėšas. Nors D. Mačianskas teisme buvo priremtas liudininkų parodymų, o ir pats kaltę pripažino, savo tolimesniais veiksmais visiškai neparodo, kad jis dėl to labai gailėtųsi ir viešai atsiprašytų sporto visuomenės. Atvirkščiai, jis net gyrėsi žiniasklaidai ir bokso bendruomenei melavo, kad esą įrodė savo nekaltumą bei džiaugėsi, kad praėjo tokią sunkią gyvenimo mokyklą, bet, anot jo, teisingumas triumfavo. Įdomu tai, kad tiek teisminių procesų, tarp jų ir išprovokuotų paties D. Mačiansko prieš savo kolegas, LBF istorijoje ankščiau nėra buvę. D. Mačianskas, sukaupęs jau pakankamai teismų praktikos, manoma, yra tiesiog linkęs bylinėtis galimai siekiant sau ir materialinės naudos.
Biudžetas federacijos ar asmeninis?
Romualdo Lukošiaus teigimu, klausimus dėl vadovų reputacijos bei galimai neskaidriai tvarkomų federacijos finansų jis bandė kelti 2020-ųjų rudenį Kėdainiuose įvykusioje LBF metinėje ataskaitos konferencijoje. Įprastai opozicijos atstovams itin sudėtinga patekti į LBF renginius, kuriuose sprendžiami svarbūs klausimai olimpinei sporto šakai. Pasak R. Lukošiaus, jam bei bokso visuomenei taip ir nebuvo atvirai ir aiškiai atsakyta, kas lemia keistus LBF sprendimus skirstant federacijos biudžetą, kuris siekia beveik 400 tūkst. eurų.
Beje, LBF nariams visiškai nebuvo suteikta jokio laiko galimybei susipažinti bei aptarti biudžeto projektą, nes jis turėjo būti priimtas iš karto po pristatymo. Pabrėžtina, jog LBF biudžete buvo numatytos ir nemenkos išlaidos teismų procesams, kurių anksčiau bokso federacijoje niekada nebuvo. Vien praėjusiais metais teisinėms išlaidoms iš LBF kišenės panaudota apie 9 tūkst. eurų, o šiemet numatyta dar keletas tūkst. Tai nenuostabu, nes LBF vadovai, įsivėlę į teisinius karus su opozicija, pralaimėjo jau ne vieną procesą, bet savo išlaidas kompensuoja ne iš asmeninių, o iš federacijos lėšų.
LBF šių metų biudžete numatytos metinės sąnaudos kelių asmenų atlyginimams jau sudaro virš 34 tūkst. eurų, nepaisant to, kad per pandemijos laikotarpį darbo krūvis yra gerokai sumažėjęs, nes sporto renginiai buvo masiškai nukėlinėjami, D. Mačianskas pats nubalsavo, kad jo atlyginimas padidėtų iki 1,3 tūkst. eurų į rankas. Tuo pat metu daugelis jaunų Lietuvos boksininkų ar jų trenerių yra priversti savo lėšomis vykti į Europos, pasaulio čempionatus bei kitus svarbius tarptautinius turnyrus.
Konferencijos Kėdainiuose metu D. Mačiansko buvo konkrečiai paklausta, ar federacija turi bent vieną privatų rėmėją. Šis atsakė neigiamai: neturi nei vieno. Tad per D. Mačiansko septynių metų darbo laikotarpį ne tik, kad neatsirado naujų rėmėjų, bet ir buvę seni rėmėjai, matomai, išsilakstė.
Anot Vilniaus apskrities bokso federacijos viceprezidento Romualdo Lukošiaus, Lietuvoje veikia nepriekaištingos reputacijos įstatymas organizacijų vadovams, tačiau LBF jis kažkodėl visiškai negalioja.
„Jiems labai lengva dorotis su opozicija, nes visas pralaimėtas bylas gali apmokėti iš federacijos lėšų, kuomet mes turime gintis savo asmeninėmis lėšomis. Tuo tarpu pinigų perspektyvių sportininkų stipendijoms arba jų trenerių išvykoms į turnyrus užsienyje jie neranda. Tokių paradoksų federacijos veikloje apstu, todėl mes tikrai nesėdėsime rankų sudėję, o viešinsime šiuos nusižengimus prieš mūsų mylimą sporto šaką, - pabrėžė R. Lukošius. - Kadangi LBF vadovų reputacija yra stipriai suteršta, prašysime nuodugniai patikrinti finansinę jų veiklą bei reikalausime nepriklausomo audito. Nustačius ar pasitvirtinus nesąžiningumo ir grobstymo faktams, reikalausime šių veikėjų skubaus atsistatydinimo“.
Po šiuo „Sportas.lt“ atsiųstu pranešimu pridedami kontaktiniai asmenys: Vilniaus apskrities bokso federacijos viceprezidentas Romualdas Lukošius ir Vilniaus apskrities bokso federacijos Teisėjų komisijos pirmininkas Antanas Arėška.
Sportas.lt apie VABF pranešimą bei jame dėstomą informaciją pasikalbėjo su LBF generaliniu sekretoriumi Donatu Mačiansku.
– Donatai, VABF viceprezidentas Romualdas Lukošius kaltina jus išstūmus iš LBF veiklos trenerius Vladimirą Bajevą ir Stanislovą Mižigurskį. Kaip atrodė šis procesas? Kodėl buvo nuspręsta atsisakyti šių trenerių paslaugų?
– Tai yra netiesa. Noriu pabrėžti, kad V.Bajevas buvo vienas geriausių bokso trenerių Lietuvoje, to niekas neginčijo ir neginčija. V.Bajevas neteko darbo po Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) restruktūrizacijos, po kurios darbo LOSC neteko ir kiti ten dirbę treneriai. LBF su tuo neturi nieko bendra, priešingai – pasirašė peticiją prieš šią reformą. LBF Vykdomasis komitetas norėdamas padėti treneriui, kuris tuo metu dirbo su vieninteliu sportininku – Evaldu Petrausku, priėmė sprendimą pasirašyti su juo darbo sutartį. Bet E.Petrauskas buvo nuteistas dėl smurtinio nusikaltimo ir tuo pačiu suspenduotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, išbrauktas iš Olimpinės rinktinės kandidatų sąrašo ir neteko teisės atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Dėl šios priežasties LBF ir V.Bajevo darbo sutarties pasirašymas buvo sustabdytas. Netrukus po to E.Petrauskas oficialiai pranešė baigęs boksininko karjerą, aukštesnė instancija sportininką taip pat pripažino kaltu. LBF neliko jokio poreikio pasirašinėti sutarties su treneriu, kuris neturi nei vieno sportininko. Klaidinama ir dėl S.Mižigurskio. Mano žiniomis, S.Mižigurskis toliau formaliai dirba Vilniaus miesto sporto centre, jo klubas yra pilnateisis LBF narys. Taip, jis nebėra Lietuvos rinktinės treneris, tokį sprendimą priėmė LBF Konferencija dar 2015 m., kuomet treneriu paskyrė Europos čempioną Eimantą Stanionį išugdžiusį Vidą Bružą.
– Pranešime užsimenama ir apie šmeižtą dėl Antano Arėškos, kuris vėliau, po teismo, grįžo į užimamas pareigas.
– A.Arėška LBF generalinio sekretoriaus pareigas ėjo 2012-2016 m., o 2018 m. kovo 27 d. Vilniaus apylinkės teismui dėl neišlaikytų Konferencijos šaukimo procedūrų (Konferenciją tiesiogiai teko šaukti prezidentui, ką atsisakė daryti tuometis LBF generalinis sekretorius, kaip tai numato LBF įstatai, – red.past.) panaikinus 2016 m. balandžio mėn. 30 d. LBF Neeilinės – rinkiminės Konferencijos sprendimus, kuomet A.Arėška nebuvo renkamas. Po teismo sprendimo jis grįžo į savo pareigas. Tuo pat metu padavė skundą darbo ginčų komisijai reikalaudamas kompensuoti darbo užmokestį už dvejus metus, kuomet jis faktiškai pareigų neužėmė ir jokių darbų nedirbo. LBF šį sprendimą skundė. A.Arėškai pavyko galiausiai iš LBF prisiteisti nemažą sumą pinigų. Jei omeny turima šie įvykiai, tai reiktų pažymėti, kad tai ne šmeižtas, o faktas.
– Trenerio Vytauto Sinkevičiaus teigimu, LBF vadovai menkina trenerių, veteranų indėlį į bokso vystymą ir nekreipia dėmesio į sporto mokyklų, kurios nėra LBF nariai, atstovų dėmesį. Ką manote apie šį kaltinimą?
– LBF bendradarbiauja su visomis Lietuvos savivaldybių biudžetinėmis įstaigomis užsiimančiomis bokso sporto šaka, pavyzdžiui, Kauno sporto mokykla „Gaja“, kurioje dirba V.Sinkevičius ir dar septyni bokso treneriai, formaliai nėra LBF narė, tačiau praėjusią savaitę turėjome oficialų susitikimą su nauju mokyklos direktoriumi, buvo aptartos tolimesnio bendradarbiavimo pusės, tikslai, finansavimas ir kiti aktualūs klausimai. Tokie susitikimai vyksta reguliariai. Ar tai galima vadinti dėmesio nekreipimu?
Treneriai veteranai taip pat nėra užmiršti, pavyzdžiui, LBF narys Kauno veteranų asociacija, su jos nariais taip pat vyksta nuolatinis bendradarbiavimas, ką jau kalbėti apie LBF trenerius, su kuriais bendradarbiaujama nuolat. Bokso bendruomenės pasitikėjimo netekęs buvęs LBF generalinis sekretorius V.Sinkevičius iškraipo faktus ir tendencingai skleidžia šmeižtą federacijos dabartinių vadovų atžvilgiu.
– Pranešime kalbama apie LBF vadovų reputaciją – primenamas LBF prezidento Dariaus Šalugos teismo procesas ir jūsų paties byla.
– Kiek žinau, D.Šaluga už savo praeities veiksmus yra atsakęs įstatymų numatyta tvarka. Tai nėra jokia paslaptis, nebuvo ir tuomet, kai jis 2012 m. pirmą kartą su A.Arėška kandidatavo į LBF vadovų pozicijas. Kas liečia mane, tai taip pat neturiu jokių paslapčių. Viskas garsiai ir raštu ne kartą deklaruota LBF nariams ir visuomenei, pateikiau dokumentus – bankinius išrašus, pavedimų kopijas, žiniaraščius. Po to, kai 2016 m. buvau išrinktas LBF generaliniu sekretoriumi, prasidėjo puolimas. Iki tol vadovaujančias pareigas LBF ėję ir neperrinkti LBF Vykdomojo komiteto nariai, o tiksliau, dabartinės VABF nariai pradėjo mane persekioti. Mano atžvilgiu buvo parašyta daugybė pareiškimų į policiją, pradėti net keturi ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose. Visi tyrimai subliuško išskyrus vieną, kuriame buvau „spaudžiamas“ prisipažinti kaltu dėl lėšų pasisavinimo. Tai buvo absurdas, nes jokių lėšų niekuomet nepasisavinau. Priminsiu, kad iki 2016 m. vadovaujamų pareigų neužėmiau, dirbau LBF referentu ir vykdžiau abejotinus tuomečio A.Arėškos nurodymus. Vienas tokių, kuomet už teisėjavimą Lietuvos čempionatuose atlygį gaudavau ne į savo, o į kito asmens sąskaitą – taip pat kaip ir A. Arėška, nes dirbdami LBF už tuo metu menką atlyginimą negalėdavau gauti papildomų lėšų iš tos pačios organizacijos. 2016 m. po A.Arėškos pareiškimo, buvau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, įtariant mane lėšų pasisavinimu. Nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nieko neslėpiau, viską papasakojau, pateikiau įrodymus, kad lėšos, pervestos į trečių asmenų sąskaitas grįždavo į A.Arėškos sąskaitą, tuo pačiu pateikiau ir pavedimo kopijas, ir A.Arėškos patvirtintus žiniaraščius. Aš vis tiek buvau spaudžiamas prisiimti visą kaltę ir sumokėti milžinišką baudą. Kadangi sutikau su savo kaltės dalimi, kad pinigus už darbą Lietuvos čempionato metu gaudavau prasilenkiant su įstatymu, byla pasiekė teismą, kur po dviejų metų bylinėjimosi buvau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jokio teistumo niekada neturėjau ir neturiu. Didžiausias absurdas yra tai kad A.Arėškai pačiam pavyko išlipti sausam. Numanau tikrąsias to priežastis, bet apie tai viešai nekalbėsiu, nes neturiu pakankamai įrodymų ir priešingai nei VABF atstovai ar V.Sinkevčius nieko nekaltinu, jei neturiu pagrįstų įrodymų. Šiais iškraipytais faktais VABF ir V. Sinkevičius nuolat spekuliuoja savaip juos interpretuodami ir pateikdami neteisingai, tikslingai siekdami sumenkinti ir apjuodinti federacijos vadovus.
– R.Lukošius kalba apie „keistus“ LBF sprendimus skirstant federacijos biudžetą (400 tūkst. eurų) Ar yra tekę bendrauti su R.Lukošiumi ir išsiaiškinti, kas vadinama būtent yra vadinama „keistais“ sprendimais?
– Su R.Lukošiumi šiuo metu bendraujame teisme, į kurį jį padaviau dėl šmeižikiškos, melagingos ir tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo. Manau tai ir yra pagrindinė priežastis kodėl tai, kas visiems yra suprantama jam atrodo „keistai“. 2020 m. eilinėje ataskaitos Konferencijoje R.Lukošius dalyvavo atstovaudamas S.Mižigurskio klubui, nes nei R.Lukošius, nei VABF nėra LBF nariai. Ten LBF nariams buvo pristatytas LBF biudžetas, kuris buvo patvirtintas vienbalsiai, tik vienas atstovas balsavo prieš, ar susilaikė. Tai buvo pats R.Lukošius. Manau, tai daug ką pasako.
– Pranešime kalbama apie lėšas, skirtas teisminiams procesams, kurių jau ne vieną, pasak R.Lukošiaus, LBF jau yra pralaimėjusi.
– Tai yra netiesa. LBF yra skundusi darbo ginčų komisijos sprendimą dėl atlyginimo priteisimo A.Arėškai, taip pat yra gynusi savo pozicijas dėl Konferencijos legatymumo. Tačiau LBF nieko nėra padavus į teismą ir tai yra faktas. Jei R.Lukošius turi omeny, kad jis pats yra paduotas į teismą, tai to nedarė LBF, tai padariau privačiai aš, kaip fizinis asmuo, iš savo asmeninių lėšų, LBF su tuo niekaip nesusijusi.
– Esate kaltinami ir tuo, kad LBF vadovai pasikėlė sau algas, kol sportininkai patys už savo lėšas turi keliauti į tarptautinius turnyrus. Kokia yra situacija?
– Atlyginimas man buvo pakeltas vieną kartą nuo 2016 metų. LBF biudžetas per tą laiką išaugo keturis kartus – nuo 90 iki 400 tūkst. eurų, o mano atlyginimas padidėjo vos 208 eurais. Sau pasikelti atlyginimo aš niekaip negalėjau, nes tam yra reikalingas LBF Vykdomojo komiteto sprendimas. Nuo sprendimo priėmimo aš nusišalinau ir balsavime nedalyvavau.
– Buvo užsiminta ir apie norą sulaukti jūsų bei D.Šalugos atsistatydinimo.
– Mus išrinko konferencijos nariai ir tik jie sprendžia, ar esu tinkamas eiti šias pareigas. Tikrai nepasiduosime boksui kenkiančių grupuočių spaudimui. Nes jie tenkina ne bokso, o tik savo privačius interesus. Tai bokso bendruomenė jau ne kartą viešai įvardijo.
