V.Čiapaitė: Mūsų komandos sėkmės aspektas – noras parodyti, kad esame pavyzdys“

Kai praėjusį sezoną MFA „Žalgirio-MRU“ klubo vadovai pareiškė, kad ekipa grįžta į aukščiausią šalies moterų lygą, dauguma net negalėjo įsivaizduoti, kad tas sugrįžimas bus paženklintas geriausiu rezultatu per visą klubo gyvavimą.

Susigrąžinęs iš Lenkijos Gabiją Gedgaudaitę, keliomis legionierėmis iš Ukrainos, Lenkijos ir Vokietijos, MFA „Žalgirio-MRU“ klubas nuo antrųjų sezono rungtynių aiškiai parodė, kad yra pasirengęs kovoti dėl vicečempiono titulo.

Taip, „Gintra-Universitetas“ dar buvo neįkandamas, tačiau visos kitos lygos komandos pirmajame rate buvo priverstos pripažinti sostinės merginų jėgą.

„Sugrįžimas iš Pirmos lygos į A lygą buvo labai lauktas, kadangi buvome pasiilgusios aukštesnio meistriškumo rungtynių ir varžovių, kurios kiekvieną kartą duoda gerą kovą. Sezono pradžioje jautėme, jog esame kupinos naujų jėgų ir motyvacijos, tad tikėjomės užimti prizinę vietą“, - sakė ekipos senbuvė Viktorija Čiapaitė.

Dvidešimtmetei gynėjai 2020 – ieji buvo išskirtiniai metai, nes be iškovoto pirmojo sidabro medalio, ji debiutavo nacionalinėje moterų rinktinėje. Grįžtant prie MFA „Žalgirio-MRU“ reikalų, ji sako, kad pirmasis ratas buvo kertinis pasibaigusiame sezone.

„Komanda labiausiai savimi pradėjo tikėti po pirmojo čempionato rato, kurį užbaigėme keturiomis pergalėmis ir vienu pralaimėjimu prieš „Gintros“ komandą. Pergalingi epizodai visada suteikia didesnio pasitikėjimo, kadangi supranti, jog tai ką darai, veda tave tikslo link. Tačiau ne mažiau ir pralaimėjimai prisidėjo prie komandos pasitikėjimo savimi, nes iš pralaimėtų rungtynių mes pasiimdavome pamokas, dėl kurių komanda augo“, - sakė Viktorija.

Jeigu reiktų palyginti MFA „Žalgirį“ 2018 – aisiais ir 2020 – aisiais. Kuo tos komandos skyrėsi labiausiai?

Lyginant MFA „Žalgirį“ 2018 metais ir 2020 metais, tai skirtumų yra pakankamai daug, pradedant komandos sudėtimi, motyvacija, meistriškumu ir treneriais. Vis tik, pagrindinis skirtumas, jog dabartinės MFA „Žalgirio“ komandos, kaip niekada anksčiau, tarpusavio ryšis yra labai stiprus.

Dar pastebėsiu išaugusį Ugnės Lazdauskaitės pasitikėjimą savo jėgomis bei mušamus įvarčius.. 

Kalbant apie Ugnę, yra viena istorija, iš kurios dabar kartu dažnai pasijuokiame. Prieš maždaug šešerius metus su Ugne jau buvome MFA „Žalgirio“ komandoje, tačiau A lygoje abi sedėjome ant atsarginių žaidėjų suolo, laukdamos savo šanso. Ir atsimenu tas nusivylimo akimirkas, kai neišeidavome į aikštę. Po vienų tokių rungtynių, Ugnę pasiėmė jos mama, o mane tėtis ir jie ramindami mus pasakė žodžius, kurie iki šiol liko įstrigę gavoje: „Palaukite, jūs dar jaunos. Užaugsite – būsite pagrindinės žaidėjos“.

Tai manau, jog dabar būtent tas laikas, kai Ugnė užaugo ir yra viena iš komandos lyderių. O toks geras jos asmeninis pasirodymas tik dėl jos užsispyrimo ir sunkaus darbo treniruotėse.

Net jei tikėjote savimi, po pirmojo rato dvikovos su „Gintra“ buvote, tarsi, pastatytos į vietą. Kartais tokie pralaimėjimai sugniuždo komandą, kartais kaip tik nuleidžia ant žemės ir toliau veda teigiama linkme. Kas jums padėjo nesugriūti?

A lygos sezonas prasidėjo rungtynėmis su „Gintros“ komanda. Žinojome, koks tai stiprus varžovas. Pralaimėjimas mūsų tikrai nesugniuždė, o tik davė pamokų ir papildomos motyvacijos treniruotis, stengtis kitą kartą pasiekti geresnio rezultato.

Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad visos ketverios sezono rungtynės su „Kauno Žalgiriu“ buvo kertinės. Kiek psichologiškai veikė iškovotos pergalės ar patirtas pralaimėjimas šiai komandai?

Pirmoji pergalė prieš „Kauno Žalgirį“ leido mums suprasti, kad tikrai galime kovoti dėl antros vietos A lygos čempionate. Antrose rungtynėse pasiektos lygiosios abiem komandoms paliko tik dar daugiau klausimų. Galbūt mes galėjome jaustis kiek ramiau, kadangi turėjome pergalę prieš tai. Na, o pralaimėjimas Kaune trečiose rungtynėse įnešė visišką intrigą kovoje dėl antros vietos ir visi supratome, kad viską nulems paskutinės tarpusavio rungtynės.

Grįžtant prie ketvirtojo rato rungtynių su kaunietėmis, kas atsitiko, kad tarp iš esmės lygių komandų matėme tokį milžinišką lygių skirtumą?

Prisimenant tas rungtynes, kaskart nueina šiurpuliukai per kūną. Mes tada į aikštę ėjome su vienu tikslu – nugalėti. Mus vienijo didelis noras, susikaupimas, palaikymas ir kiekvienos individualiai žaidėjos atsidavimas. Sunku paaiškinti, bet tai buvo MFA „Žalgirio“ vienos geriausių visų laikų sužaistų rungtynių.

Daugiau nei prieš savaitę pradėjote pasiruošimą naujam iššūkiui. Kokie pirmieji įspūdžiai?

Pasiruošimo laikotarpiu treniruotės visuomet yra sunkesnės, tad ugdome tiek fizines, tiek valines savybes.

Po savaitės lauke perėjote treniruotis į maniežą. Kaip šis faktas pakeitė pačias treniruotes?

Manieže yra geresnės sąlygos šaltuoju sezono metu, tad treniruotės dabar dar kokybiškesnės.

Neabejoju, kad jau išsikėlėte tikslus naujam sezonui. Kaip manai, ar įmanoma bent žingsneliu priartėti prie „Gintros“?

Manau, jog praėjusiame A lygos sezone užimta antroji vieta ir yra tas vienas žingsnelis iki nugalėtojos „Gintros“ komandos (šypsosi). O ar galime duoti dar didesnę kovą šiai ekipai, pamatysime ateinančiame sezone.

Kas, apskritai, turėtų vesti MFA į pergales 2021 – aisiais?

MFA „Žalgirį“ į visas pergales veda kovotojų dvasia. Kadangi visada keliame sau didelius tikslus, kaskart norime geresnių rezultatų ir suprantame, kad pergalės ateina, kai jų nusipelnai pastangomis. Taip pat mūsų vienas iš sėkmės aspektų yra treneriai, kurie neleidžia pamiršti, kad mes esame kovotojos, kad mes turime rodyti gražų žaidimą, kad mes turime būti pavyzdys. Ir tuomet, jauti atsakomybę prieš trenerį, komandą, žiūrovus, prieš patį save siekti geriausių rezultatų.