„Gladiatoriaus“ pravardę užsitarnavęs G.Skara: „Daugelis pasiduoda kovotojo kelyje“
Giedrius Skara | asmeninio archyvo nuotr.
„Vaikystėje visada norėjau būti stiprus žmogus, – prisipažįsta Didžiojoje Britanijoje gyvenantis ir besitreniruojantis 31-ų MMA kovotojas Giedrius Skara (-77 kg), pravarde „Gladiatorius“. – Nuolat žiūrėdavau amerikietiškas imtynes ir Basso Rutteno mokomuosius vaizdo įrašus“.
Sportuoti G.Skara pradėjo būdamas penkiolikos: „Tačiau tuomet dar negalvojau, kad noriu kovoti ringe. Tenorėjau sustiprėti“.
MMA kovotojas Giedrius Skara 10 nuotr.
Prireikė trejų pasitikėjimo savimi auginimo metų – gimė mintis išbandyti save ringe.
Žengti pirmą žingsnį vienam buvo nedrąsu, todėl į treniruotę pas Vadimą Gridiajevą klube „Muay Thai Imperija“ paauglys nuėjo su draugu.
„Ir pataikėme tiesiai į Muay Thai sparingus, – prisiminęs nusijuokė G.Skara. – Salėje buvo nemažai dabar jau gerai žinomų kovotojų. Labiausiai man įstrigo toks už mane daug žemesnis ir smulkesnis vaikinukas. Sparinguodamas su Romualdu Šiaudiniu net nesupratau, iš kur atskriedavo smūgiai. Aišku nepasidaviau, bet mane jis „priboksavo“ neblogai tą dieną. Mano draugeliui irgi kliuvo, kiek pamenu, neblogai, nes jis buvo užkietėjęs imtynininkas“.
Kaupė patirtį
Jau kitą dieną G.Skaros draugas net neturėjo minties sugrįžti į „Muay Thai Imperiją“.
„O aš labai užsidegiau, – teigė G.Skara. – Norėjau sugrįžti, nes supratau, kad būdamas tarp stipresnių daug greičiau tobulėsiu – auksinė taisyklė. Jaunystėje sportas man buvo svarbiausias gyvenimo užsiėmimas – buvau pamišęs, galėdavau sportuoti nors ir visą dieną“.
Pasakodamas G.Skara akimirkai kiek susimąstė: „Nors sporto negalėčiau pavadinti gyvenimo keliu... Tai man teikia didelį malonumą. Gal sportui tiktų „žodis“ hobis?“
Profesionalų ringe kovotojas debiutavo prieš devynerius metus: sąskaitoje 7 kovos (4 pergalės ir 3 pralaimėjimai).
„Visi manęs klausia, kodėl tų profesionalių kovų tiek mažai, – nusijuokia G.Skara. – MMA norėjau kovoti sukaupęs didelę patirtį kituose kovos menuose – imtynėse, bokse, koviniame sambo... Žinoma, procesas kiek užsitęsė, bet dėl to nesigailiu, nes įgijau daug patirties, daug pergalių iškovojau svarbiuose grapplingo, kovinio sambo, sanda, catch wrestlingo turnyruose. Kovojau ir pagal kikbokso bei bokso taisykles. Tikiu, kad ši patirtis man tikrai pravers kovojant MMA turnyruose“.
Pravardė gimė savaime
Išgirdęs klausimą apie įgytą „Gladiatoriaus“ pravardę, G.Skara nusišypsojo.
Pasirodo tai nutiko 2014-aisiais, kuomet lietuvis treniravosi „Team Titan“ salėje – pravardę prilipino braziliškojo džiudžitsu treneris Carlosas Santosas.
„Su treneriu vykome į „NAGA Grappling“ turnyrą, – pasakojimą pradėjo G.Skara. – Juodų/rudų diržų kategorijoje laimėtojas čia gaudavo čempiono diržą. Patekau į finalą su prakirstu antakiu, bet, pamenu, buvau pasirengęs mirti dėl to diržo“.
Finale, į kurį lietuvis prasibrovė laimėjęs tris kovas, žinoma, antakis prasivėrė. Medikų verdiktas buvo negailestingas.
„Reikia stabdyti kovą“, – negalėjo ir nenorėjo patikėti tuomet medikų siūlymą teisėjui išgirdęs G.Skara.
„Meldžiau, kad man leistų baigti kovą, – toliau apie savo pravardės gimimą pasakojo jis. – Pats paėmiau gabalą vazelino, išsitepiau ir bėgau ant tatamio baigti kovos“.
Kovą G.Skara laimėjo, o treneris negailėjo komplimentų: „Tu esi tikras gladiatorius“.
Nuo tada salėje lietuvį pradėjo vadinti „Gladiatoriumi“.
Svarbiausia – kantrybė
„Ką tenka aukoti dėl MMA? Laiką ir pinigus, – nusišypsojo dabar „Wildfighters Gym“ besitreniruojantis G.Skara. – Žinote, labiausiai nukenčia antroji pusė, nes jai laiko beveik nelieka. Juokas juokais, jei būčiau moteris, tikrai su kovotoju neprasidėčiau. Pinigai? Jau dabar treneriams daug jų netenka išleisti – turime susikūrę kovotojų grupę, kurioje dalijamės patirtimi. Tik dabar prieš varžybas esame pasikvietę buvusį Chabibo Nurmagomedovo trenerį... Jis šiek tiek kainuoja“.
Pirmą kartą į Didžiąją Britaniją G.Skara išvyko 2011-aisiais. „Keletą kartų buvau grįžęs į Lietuvą, bet visada išvažiuodavau vėl, – sakė kovotojas. – Lietuvoje nebuvo blogai, bet žinojau, kad esu jaunas ir galiu save kaip kovotoją ir žmogų ugdyti daug geresnėje aplinkoje. Kodėl pasirinkau Angliją? Nes ten vykdavo UFC turnyrai, kuriuose kovodavo britai, tad žinojau, kad ten MMA lygis yra aukštesnis“.
Pasak G.Skaros, norint tapti MMA kovotoju, reikia didelio noro ir daug juodo darbo.
„O paskui viskas ateina su laiku, reikia tik kantrybės, – sakė praeitų metų lapkritį UFL organizacijoje debiutavęs lietuvis. – Daugelis šiame kelyje pasiduoda, bet aš nesu iš tų. Esu tas, kuris eina iki galo. Tokia ta formulė. Manau, kad Lietuvoje MMA sportas vystosi daug lėčiau negu kitose Vakarų šalyse. Bet ir čia, viskas ateis laikui bėgant. Jau dabar turime Juliją Stoliarenko UFC narve, yra Modestas Bukauskas, kurio aplinkybės gal kiek kitokios, bet jis gimė Lietuvoje, kurios vardą garsina. Tuo turime didžiuotis. Aišku, būtų smagu pamatyti ir daugiau tautiečių UFC“.
Paklaustas apie savo svajones G.Skara sugebėjo išvengti kalbų apie sportą: „Dabar norėčiau pasibaigti studijas Londone ir skirti laiko sau. Visas senas svajones jau esu įgyvendinau“.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
