Berlyno kautynės su laiminga pabaiga ir ką sužinojome apie „Žalgirį“ per pirmą Eurolygos ratą
Martinas Schilleris | Scanpix nuotr.
Tai nebuvo geras Kauno „Žalgirio“ mačas. Šioje pergalių serijoje tai veikiau buvo rungtynės, kuriose pergalė buvo išvargta. Vokietijos sostinėje „Žalgiris“ neturėjo to žudikiško instinkto, kaip mačuose su Atėnų, Vitorijos ar Stambulo komandomis, kadangi Berlyne vietos komanda to rodyti paprasčiausiai niekas neleido.
Dar prieš rungtynes „Žalgiris“ buvo akivaizdus dvikovos su ALBA favoritas. Žaisti negali Benas Lammersas, Marcusas Erikssonas ir Peytonas Siva. Tai nėra eiliniai rotacijos žaidėjai, o krepšininkai, kurie ALBA gretose, paprastai sakant, stipriai prisideda prie klubo rezultatų.
Kaip vyšnia ant „torto“ prisidėjo ir teigiamas garsiojo trenerio Aito Garcia Reneseso COVID-19 testo atsakymas. Jį laikinai pakeitė asistentas Israelis Gonzalezas. Aišku, komanda tokioje situacijoje vis tiek žaidžia pagal sau įprastą sistemą, nieko nekeisdama, tačiau stresinėse situacijose, trenerio ranka ar jos trūkumas ypač jaučiama.
Tiesa, ALBA šiuo atžvilgiu net ir turėdama reikšmingų netekčių, susitvarkė išties neblogai. Praretintas Vokietijos klubas, pirmiausiai, gynyboje kauniečius išties išmušė iš vėžių, privertus atvykėlius žaisti ne savo žaidimą. Iš „Žalgirio“ atimtas greitas puolimas, eliminuotos ir atakos ankstyvose atakos akimirkose, ką, beje, labai mėgsta ir pati ALBA. Vokietijos sostinės klubas agresyviai gynėsi nuo „Žalgirio“ žaidimo du prieš du, ir atkarpomis itin sėkmingai rotavosi gynyboje, kas provokavo dažnas „Žalgirio“ klaidas.
Turint omenyje visas ALBA netektis ir faktą, kad tai viena prasčiausiai besiginančių Eurolygos komandų, toks vaizdas kiek nustebino. „Žalgiris“ įmetė 74 taškus, taip sužaisdamas ketvirtas nerezultatyviausias sezono rungtynes per visą pirmąjį ratą. Daug iliustruoja ir vos 12 sukrapštytų taškų pirmajame kėlinyje su „įspūdingu“ klaidų skaičiumi (9). Beje, laikinasis strategas I. Gonzalezas iš kišenės taip ir neišsitraukė A. G. Reneseso zoninės gynybos kortos. Tai, aišku, susiję su faktu, kad „Žalgiris“ šį sezoną varžovus jau ne kartą tolimais metimais tiesiog paskandino.
„Žalgiris“ dabar pirmą tritaškę bombą įskraidino tik antrojo kėlinio pabaigoje, o per antrą dalį tokių buvo tik dar keturios. Šioje situacijoje Martino Schillerio auklėtinius galima tik pagirti, dar kartą pademonstravus, kad „Žalgirio“ puolimas nėra nuspėjamas ir priklausomas tik nuo vieno akcento.
Pažymėtina ir tai, kad ALBA buvo paruošusi namų darbus, kaip stabdyti kauniečių lyderį Marių Grigonį. Šį sezoną savo akcinas į kitą lygį perkėlęs gynėjas buvo dvigubinamas, ir puolime negavo nieko lengvo. Kietai vokiečių stabdytas M. Grigonis suklydo keturis kartus, ne kartą klimpo ALBA gynyboj. Tačiau šioje vietoje reikia pabrėžti, tai, ką paprastai ir daro lyderiai – tokiam žaidėjui gali būti sunku viso susitikimo metu, tačiau svarbiausiomis minutėmis jis vis tiek turės kamuolį savo rankose ir priims sprendimus. Taip ir nutiko, kuomet keturi jo taškai mačo atomazgoje stipriai prisidėjo, kad ALBA komanda neįsibėgėtų dar greičiau.
Apskritai, nors „Žalgiris“ vos neprisižaidė, tokios rungtynės, kuriose sprendžiamas išgyvenimo jose klausimas, Eurolygoje duoda daug patirties, todėl akistatą Berlyne nurašyti kaip nesėkmingą būtų netikslinga.
Tokiu geros nuotaikos užtaisu „Žalgiris“ užbaigė kalendorinius metus. Simboliška, tačiau tai kartu yra ir pirmojo rato pabaiga – įpusėta kelionė link atkrintamųjų. Vertinant komandas, dažnai sakoma, kad svarbu sulaukti bent jau Naujųjų metų – trys mėnesiai yra geras laiko tarpas, kuomet išryškėtų komandos pajėgumas tiek pakilimų, tiek ir nuopolių metu.
Todėl ką per šią atkarpą sužinojome apie „Žalgirį“?
1. Paslaptingo trenerio adaptacija.
Paslaptis – veikiausiai taip buvo galima įvardyti Martino Schillerio atvykimą į Kauną. Žmogų, kuris tapo kone viso Lietuvos krepšinio herojumi ir pergalių sinonimu, Nemuno saloje pakeitė vyrukas, kuris Lietuvoje dar niekam nebuvo girdėtas. 38-erių specialistas, pats profesionaliai krepšinio nežaidęs, kaip vyriausiasis treneris patirties turi tik diskutuotinoje G lygos aplinkoje, Eurolygos krepšinį iki tol stebėjęs tik iš šalies – pakankamos priežastys abejoti, tiesa?
Tačiau dabar nuostabios architektūros mieste Vienoje gimęs M. Schilleris duoda rezultatą. Tokį rezultatą, kurio po pirmojo rato Eurolygoje neduodavo net Šarūnas Jasikevičius. 10 pergalių per 17 susitikimų ir net šeštoji vieta įpusėjus reguliariajam sezonui. Praėjusį sezoną pirmasis ratas žalgiriečiams sukapsėjo tik penkias pergales. Tai, aišku, tik skaičiai ir nieko daugiau, kadangi pernai vėliau „Žalgiris“ kaip reikiant įsibėgėjo, o šį sezoną antros sezono dalies ir tuo pačiu galutinio rezultato dar reikia sulaukti. Bet kokiu atveju, skaičiai pozityvūs.
M. Schilleris į Lietuvą atvyko su idėjomis, kurios bėgant mėnesiams kinta. Nepanašu, kad austras būtų įsikibęs savo idėjų ir vaikytųsi tik iš anksto nustatytą kursą. Tam tikrose rungtynėse nudegęs, treneris akivaizdžiai adaptuojasi prie elitinio Europos turnyro ir „Žalgirio“ laivą prieš Naujuosius metus prišvartavo šalia garsiausių Europos vardų. Nereikia pamiršti ir dažnai nutylimų aplinkybių, kad žaidžiama be Patricio Garino, kuris projektuotas kaip starto penketo žaidėjas, ir dabar jau be Steve'o Vasturijos. Tokios rungtynės kaip paskutinių sekundžių drama su „Bayern“ pasitikėjimą strategu tik dar labiau augina.
2. Komandos pajėgumas.
Keturios pergalės iš eilės sezono starte gerokai apsvaigino, o tada tuščias lapkritis su net šešiais pralaimėjimais iš eilės gali sugniuždyti. Tačiau dabar „Žalgirio“ rūbinėje nuotaikos vėl geros – penkios pergalės iš eilės. Didesnes laimėjimų serijas turi tik lyderės – Madrido „Real“ ir Maskvos CSKA. Lapkritį piršosi mintis, kad „Žalgiriui“ matuotis su grandais dar pernelyg anksti. Taip ir buvo, dar reikėjo augti. Tačiau tuo pačiu šia pergalių serija buvo įrodyta, kad klubas, jei nenutiks nieko netikėto, tikrai bus pirmoje eilėje, siekiančių vietos atkrintamosiose. Po nerimo vasaros ir Šaro išvykimo, pripažinkite, tokia dabarties realybė yra gerokai lenkusi lūkesčius.
„Treneris buvo nustatęs tikslą – 9 pergales, o turime 10. Tikrai buvo rungtynių, kurias galėjome laimėti ir galėjome tikrai turėti bent 12 pergalių“, – vertino M. Grigonis.
3. Karjeros lūžio metai.
Tai yra sezonas, kuris M. Grigoniui tiesia taką į turtingiausius Europos klubus, o norinčiųjų vasarą, panašu, bus ne vienas. Kaunietis tempia „Žalgirį“ aukščiau gerokai turtingųjų Eurolygos komandų, taip pat yra šalia naudingiausių Eurolygos žaidėjų dešimtuko. Štai jis tuo pačiu renka po beveik 15 taškų ir yra septintas rezultatyviausias turnyro žaidėjas. Lietuvis Eurolygos puolimo vilkų kontekste pastaraisiais metais buvo raudonosios knygos verta retenybė. Štai paskutinį kartą lietuviai rezultatyviausiųjų gretose įsitaisę buvo prieš dešimt metų, kai dar rungtyniavo tokie žaidėjai kaip Linas Kleiza ir Ramūnas Šiškauskas. Vertinant įtaką komandai ir jos rezultatus, M. Grigonis virto vienu iš geriausių, jei ne pačiu geriausiu pirmojo Eurolygos rato šio sezono atakuojančiu gynėju. Jo sprogimo laukta dar prieš šį sezoną, tačiau toks kauniečio žaidimas jį pakėlė į dar aukštesnį lygį nei tikėtasi.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
