Trečiąjį sezoną „Riteriuose“ skaičiuojantis M.Grigaravičius: „Turbūt visus nustebinčiau, jei išmokčiau gintis“

„Riterių“ saugui Mindaugui Grigaravičiui jau 28-eri, tačiau per savo karjerą jis dar nė karto viename klube neužsibuvo daugiau nei dvejus metus. Tiesa, kiekviena serija turi savybę baigtis. Klaipėdiečio atveju, ji baigiasi dabar – saugas dar metus jau trečią sezoną iš eilės, žais sostinės ekipoje.

Per tuos dvejus metus buvo ir šilto, ir šalto, tačiau šiame tekste į futbolininko karjerą pažiūrėsime per pozityvumo prizmę.

„Šie dveji metai man asocijuojasi su puikiais žaidėjais, įsimintinomis ir saldžiomis pergalėmis prieš Vilniaus „Žalgirį“, dalyvavimu UEFA Europos lygos atrankose ir fantastine rūbine. Kalbant apie mane patį, tai geras žaidimo atkarpas keitė ne tokios sėkmingos, o jas ir vėl – neblogos. Manau, kad tai psichologiniai dalykai, su kuriais dar reikia padirbėti“, – paprašytas reziumuoti prabėgusį laiką „Riteriuose“, svarstė M. Grigaravičius.

Pirmaisiais metais įspūdingiausią pasirodymą saugas surengė spalio 26 dienos rungtynėse prieš „Panevėžį“. Tuomet į aikštę jis žengė tik 82 minutę, tačiau spėjo pasižymėti net dviem įvarčiais. Antrajame sezone jo įsimintiniausias momentas – rezultatyvus perdavimas Gyčiui Paulauskui UEFA Europos lygos rungtynėse prieš „Derry City“.

„Tie epizodai – viršūnė, tačiau taip pat puikiai atsimenu dublį į „Atlanto“ vartus, gražų įvartį vienu lietimu iš oro po Valdemaro Borovskio perdavimo, taip pat išskirčiau šių metų rungtynes su „Žalgiriu“, kai ir pelniau įvartį, ir dažnai atakavau jų vartus.

Kalbant apie įsimintiniausias rungtynes, tai jos mano galvoje yra dvejos: praėjusių metų pergalė prieš „Žalgirį“ 3:1, kai aš, D.Kazlauskas ir T.Moffi žalgiriečiams nepalikome jokių šansų. Antros nepamirštamos – prieš „Derry City“. Emociškai tai išties buvo lubos“, – prisiminimais dalinosi M. Grigaravičius.

2020-ųjų A lygos sezone „Riteriai“ galėjo pasigirti vos trejomis gerai sužaistomis rungtynėmis: dusyk prieš „Žalgirį“ ir kartą prieš „Bangą“.

„Būtent tose trejose rungtynėse mes buvome savimi. Visi iki galo suprato trenerio nurodymus, ko jis konkrečiai iš mūsų nori. Apskritai, iki tos nelemtos saviizoliacijos mūsų žaidimo kreivė kilo, žaidėjai tobulėjo, bet galų gale…nepavyko“, – sakė saugas.

Jau užsiminėme, kad M. Grigaravičiaus CV dar nėra nei vieno įrašo apie klube praleistus trejus metus. Futbolininkas sako, kad tokių dalykų paprasčiausiai reikia išlaukti.

„Tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Buvo situacijų, kai klubuose situcija netenkino manęs, buvo tokių, kai aš nepateisinau klubo lūkesčių. Suprantu, kad tęstinumas ir stabilumas yra svarbu, bet iki šiol buvau ieškojimų kely. Aišku, svarbu, kad su tęstinumu būtų ir progresas, nes žaisti vienoje komandoje tik dėl to, kad žaisti, tikrai nėra geras sprendimas.

Noriu savo aktyvumu tikrinti varžovų vartus, noriu dar sėkmingiau išpildyti standartines situacijas, noriu, kaip R. Šveikauskas sako, varginti priešininkus ir dar – išmokti gintis. Turbūt, visus nustebinčiau, jei to tai pavyktų (šypsosi).

Kita siekiamybė, tai komandos draugų supratimas iš pusės žodžio. Iki šiol geriausiai suprasdavau Valdemarą Borovskį ir Deividą Malžinską. Tiesa, pastarajam ta pusė žodžio turėdavo būti pasakyta garsiau“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo M. Grigaravičius.

Kitąmet turėtų išsiplėsti A lygos geografija. Dabartinį pirmenybių miestų dalyvių sąrašq, jei nebus staigmenų, papildys Kėdainiai, Jonava ir Telšiai.

„Visų pirma, padidėjęs komandų skaičius reikš paaugusią konkurenciją bei padidėjusias galimybes atsiskleisti vietiniams žaidėjams. Kalbant apie naujokus, tai Telšiai man asocijuojasi su jų fanais, Kėdainiai – su pergalėmis. Taip jau gaudavosi, kad kai atstovaudavau B komandai, mes visąlaik prieš „Nevėžį“ laimėdavome.

O su Jonava mano santykiai dar įdomesni, nes ten vienose rungtynėse buvau išvadintas „mentu“ (juokiasi). Čia jų tokia asociacija su buvusiu policijos komisaru Grigaravičiumi“,- smagias istorijas baigdamas pokalbį prisiminė „Riterių“ saugas.