Trenerio J.Izmodenovo galia: stebuklinga fraze tapo paprasti žodžiai – „Pasitikėk manimi“

„O buvo dienų, kai Robertas norėjo atsisveikinti su sportine gimnastika. Buvo apmaudu, gaila, nes žinojau, kad jis turi didelį potencialą, žinojau, kad jis gali pasiekti labai daug. Teko susėsti ir apie viską pašnekėti“, – prisipažino olimpiečio gimnasto treneris Jevgenijus Izmodenovas.

Karjerą baigti R.Tvorogalas ketino po 2015-ųjų pasaulio čempionato.

„Man nusibodo, nieko nenoriu, geriau eisiu dirbti“, – taip šnekėjo tada sportininkas.

Fantastinis rezultatas

„Susėdome ir aš jam viską išdėsčiau, pasakiau, kad laimėjimai laukia ateityje... – prisiminė treneris sunkų pokalbį su sportininku. – Priminiau, kad jam liko tik vienas žingsnis iki Rio de Žaneiro žaidynių. Pasakiau, kad mes į jas papulsime. Pradėjome darbuotis kartu, buvo daug stovyklų, keitėme treniruočių metodiką, iš naujo statėme Roberto požiūrį į sportą, narstėme jo psichologiją. Įvyko daug pasikeitimų. Žinote, gerai, kad jis manęs paklausė, pasitikėjo manimi. Dabar matome rezultatus“.

Robertas Tvorogalas

Prieš metus R.Tvorogalas iš Europos žaidynių, vykusių Minske, grįžo su rungties ant skersinio aukso medaliu, o pirmadienį atletas grįžo su dviem medaliais iš Turkijoje vykusių Europos pirmenybių: auksas – rungtyje ant skersinio, bronza – rungtyje ant lygiagrečių. 26-ų sportininkas tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos atletu, iškovojusiu Europos vyrų sportinės gimnastikos čempionato medalius.

„Vieni sakys, kad Europos čempionate nebuvo geriausių atletų... Tačiau noriu priminti, kad rungties ant skersinio finale dalyvavo patys geriausi, – sakė treneris. – Žiūrovai pamatė ir pasaulio čempioną Tiną Srbičių, kuris iškovojo sidabro medalį. Varžybų lygis buvo neįtikėtinas, o mes pasiekėme fantastinį rezultatą. Mūsų, Lietuvos, gimnastikai tai yra kažkas neįtikėtino“.

Patikėjo vienas kitu

„Norėjau, kad į sportą jis pradėtų žiūrėti kaip į darbą. Tikrai anksčiau būdavo, kad Robertas į eilines varžybas nerimtai žiūrėdavo, modavo ranka, o stovyklos vis pabosdavo. Sudėtingiausia buvo įtikinti, kad reikia dirbti, siekti rezultato“, – nejučia grįžome į trenerio ir sportininko pokalbį prieš penkerius metus.

Robertas Tvorogalas | Kipro Štreimikio nuotr.

Su šypsena veide treneris prisimena ir to pokalbio raktine tapusią frazę.

„Tiesiai šviesiai jam pasakiau: „Pasitikėk manimi“. Sutarėme, kad jis klausys ir darys tai, ką pasakysiu. Pažadėjau jam rezultatą, – prisipažino treneris. – Atvirai? Pasakiau, o po to ir pats mąsčiau „O jeigu kas nors bus ne taip? O jeigu nepavyks?“ Pergyvenau. Nurimau tik po pirmųjų mūsų bendrų varžybų – atrankinių į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, kur iškovojome kelialapį. Pasidarė ramiau, kad aš galiu ištesėti vaikinui duotą žodį, galiu padėti jam pasiekti aukštumas. Manau, ir pats Robertas po šių varžybų pradėjo manimi pasitikėti“.

Apšilimas – Ukrainoje

J.Izmodenovas sutiko, kad 2020-ieji – neįprasti ir ganėtinai sudėtingi metai.

„Dėkojame Lietuvos gimnastikos federacijai ir Vilniaus miesto sporto centrui už tai, kad suteikė mums sąlygas sportuoti, – pabrėžė treneris. – Mums buvo leista sportuoti, o su Robertu šnekėjome „karantinas yra karantinas, bet mes sportuosime“. Nepraradome sportinės formos per pirmąjį karantiną, todėl dabar matome rezultatus“.

Jevgenijus Izmodenovas | asmeninio archyvo nuotr.

Treneris džiaugėsi, kad rugsėjo pabaigoje sportinės gimnastikos rinktinei pavyko išvykti į varžybas Ukrainoje. Jose R.Tvorogalas taip pat iškovojo aukso medalį rungtyje ant skersinio.

„Ten mūsų tikslas buvo atlikti beveik pilno sudėtingumo programą. Tai sugebėjome padaryti. Šios varžybos tapo mums labai svarbiomis dabartinėmis sąlygomis. Turėjome progą išsibandyti, įkvėpti šiek tiek motyvacijos. Po jų mums beliko viską nušlifuoti, dirbti ir laukti Europos čempionato“, – sakė J.Izmodenov.

Atominis sprogimas

„Kroatas T.Srbičius ant skersinio pasirodė prieš mus. Jis atliko tikrai ne pačią geriausią savo programą, – pasakojo treneris. – Manau, jis tikėjo, kad jam to užteks. Tačiau mes matėme jo programą, iškart po įvertinimo Robertui pasakiau, kad mes turime daryti sudėtingiausią programą, nes kitaip nelaimėsime“.

J.Izmodenovas nusijuokė, paprašytas prisiminti, kas vyksta galvoje, kuomet auklėtinis atlieka savo sudėtingiausią programą.

„O Dieve, atrodo, kad kartu su juo viską darau... Kartoju judesius, rėkiu! Emocijos verda. Tačiau tą akimirką tiesiog nejaučiu to atominio sprogimo, tik vėliau vaizdo įraše pamatau”, – juokėsi treneris.

Kad R.Tvorogalas iškovojo aukso medalį, treneris suprato, kai tik programa buvo baigta. „Nors po mūsų dar buvo vienas sportininkas, tačiau žinojau, kad mes turime auksą. Buvau tuo įsitikinęs 100 proc.“, – šypsojosi J.Izmodenovas.

Reikia salės ir konkurencijos

„Anksčiau į mus daug dėmesio varžybose niekas ir nekreipdavo – „atvažiavote, tai atvažiavote“. Bet nepamirškime, kad gimnastika – tai viena didelė šeima. Čia visi visus pažįsta, bendrauja kaip draugai. Bet niekada į mus niekas nežiūrėjo kaip į konkurentus. Niekada. Bet viskas keičiasi“, – nusišypsojo J.Izmodenovas.

Nors R.Tvorogalas jau turi kelialapį į Tokijo olimpiadą, treneris tikino, kad tai nėra vienintelis ir svarbiausias tikslas.

Robertas Tvorogalas ir Jevgenijus Izmodenovas | asmeninio archyvo nuotr.

„Mums svarbios kiekvienos varžybos. Taip, daugiausiai motyvacijos teikia Europos, pasaulio čempionatai, olimpinės žaidynės, bet kelias klojamas kitomis varžybomis. Juk negali nuvažiuoti į vienas varžybas ir „iššauti“. Taip neįmanoma. Varžybinė patirtis yra labai svarbu“, – sakė J.Izmodenovas.

Europos čempionatui R.Tvorogalas rengėsi Vilniuje, Kauno gatvėje įrengtoje salėje, kelioms dienoms atletas su treeriu buvo išvykęs į Kauną. „Žinoma, treniruočių sąlygos Lietuvoje gerėja, bet salės, kurioje galėtų sportuoti gimnastikos elitas, deja, neturime ir... Labai norėtųsi turėti tokią salę. Mums reikia atskiros, didelės gimnastikos salės. Anksčiau visada keliaudavome treniruotis į Baltarusiją. Prieš Europos čempionatą niekur negalėjome išvykti. Tai buvo mano vienintelė baimė – ar spėsime pasirengti turimomis sąlygomis. Lietuvoje mes neturime salės, kurioje galėtume bandyti daryti kažką naujo, čia nėra specialių duobių, kurios leistų sportininkui nebijoti rizikuoti, nebijoti nukristi... Visi sportininkai bijo traumų. Robertas nėra išimtis. Todėl mums reikia didelės salės. Kaune yra tikrai neblogo lygio salė. Dėkojame, kad ten mus priėmė... Nuolat ieškome sąlygų, ieškome galimų sprendimų“.

Robertas Tvorogalas | Kipro Štreimikio nuotr.

J.Izmodenovas apie šiuos niuansus yra kalbėjęs ir su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovais. „Taip, visi supranta mūsų poreikius, bet kol kas turime tai, ką turime... Medaliai į Lietuvą važiuoja, rezultatai gerėja, bet salės kaip nėra, taip nėra. Gaila“, – sakė treneris.

Sulaukęs klausimo, ar olimpinėms žaidynėms įmanoma pasirengti „lietuviškomis“ sąlygomis, J.Izmodenovas atsakė atvirai: „Europos čempionatas parodė, kad įmanoma“.

„Bet, tarkime, išvykę į Baltarusiją mes treniruojamės greta tos šalies rinktinės. Robertas mato savo lygio sportininkus, jaučia konkurenciją. Mūsų salėje Robertas – vienas toks. Konkurencijos trūksta, nėra į ką lygiuotis“, – apgailestavo treneris.