Antausis baidarių sprinteriams: po Tokijo olimpinių žaidynių laukia kardinalūs pokyčiai

„10 dienų, kurios pakeitė pasaulį“, – taip galėtų vadintis knyga, kurią dabar galėtų parašyti baidarių ir kanojų irklavimo atstovai, nes per trumpą laiką buvo išlyginta jų gyvenimo planeta.

Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (ICF) priėmė sprendimą keisti Paryžiaus (2024) olimpinių žaidynių programą – joje atsirado ekstremalaus slalomo rungtis. Irklavimo bendruomenę sukrėtė sprendimas iš olimpinės programos išbraukti 200 m rungtis.

Neapsieita ir be papildomų pakeitimų: tiek baidarių, tiek kanojų dvivietės 1000 m rungtys pakeistos į 500 m distanciją.

Ignas Navakauskas, Artūras Seja ir Viktor Čaplinskij l Manto Stankevičiaus nuotr.

„Prieš savaitę gyvenome ramiai, tačiau vieną dieną atsirado naujiena, kad ICF ketina įtraukti ekstremalų slalomą į olimpinių žaidynių programą, – įspūdžiais dalijosi Lietuvos baidarių irklavimo rinktinės treneris Romualdas Petrukanecas. – Paskaičiau. Užstrigo viena straipsnio eilutė, kurioje buvo minima, kad dvi ekstremalaus rungtys bus įtrauktos į 2024-ųjų olimpinių žaidynių programą baidarių sprinto sąskaita“.

R.Petrukanecą ištiko lengvas šokas: „Viskas taip staigiai?“

Netrukus kilo didelė baidarių ir kanojų bendruomenės nepasitenkinimo banga. Vienintelis užduodamas klausimas – kas čia vyksta?

Mindaugas ir Simonas Maldoniai l Manto Stankevičiaus nuotr.

„Juk niekas nieko nežinojo, – sportas.lt pasakojo R.Petrukanecas. – Daugybė federacijų buvo „prieš“. Ekstremalus slalomas? Jis tebuvo trijose pasaulio čempionatuose, tačiau dalyvių skaičiumi rungtis negalėjo pasigirti“.

ICF savo pozicijų laikėsi labai tvirtai – negelbėjo nei federacijų raštai, nei sportininkų peticija su parašais, kurių buvo virš 7 tūkst., nei olimpinių čempionų bei prizininkų siųsti prašymai Tarptautinio olimpinio komiteto atletų komisijai.

„Niekas nenorėjo tokių kardinalių ir staigių pokyčių, – teigė R.Petrukanecas. – Bet ICF perspėjo, kad jau šaukštai po pietų su visais prašymais. Beliko klausimas, kokios rungtys bus išmestos iš programos“.

ICF atsitvėrė tylos siena.

Pradėjus plisti įvairiausiems gandams R.Petrukanecas asmeniškai kreipėsi į ICF.

„Sužinosite, kai oficialiai bus paskelbta“, – buvo gautas atsakymas.

Kiek vėliau buvo pranešta, kad siūloma iš programos šalinti vienvietės baidarės 200 m vyrų ir moterų rungtis. Be to, pakeista dviviečių baidarių 1000 m rungtis į 500 m rungtį (Lietuvoje šios rungties lyderiai yra Ričardas Nekriošius ir Andrius Olijnikas). Tas pats likimas ištiko ir dvivietę kanoją (Henrikas Žustautas ir Ilja Davidovskij).

Ričardas Nekriošius l Manto Stankevičiaus nuotr.

„Skaudžiausia, žinoma, yra dėl 200 m rungties (čia ir stipriausi šalies sprinteriai – Ignas Navakauskas bei Artūras Seja), nes pastaruoju metu visas pajėgas metėme į sprintą. Turėjome puikią dvivietės sistemą sprinte (Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas šioje rungtyje iškovojo bronzos medalius, – aut.past.). Tą rungtis buvo išmesta. Visi sprinteriai sėdo į vienvietes valtis. O dabar išbraukta ir pastaroji. Šokas. Vienvietės baidarės 200 m rungtis buvo viena žiūrimiausių. Taip staigiai išbraukti tokią rungtį? Kažkas neapskaičiavo“.

Paklaustas, ar Lietuva turi ekstremalaus slalomo tradicijas, R.Petrukanecas net nesuabejojo: „Neturime tam sąlygų“.

Ekstremaliam slalomui yra būtinas specialus kanalas, kuris brangiai kainuoja. „Lietuvoje žmonės lenktyniauja natūraliose upėse, kuriose yra padarytos dirbtinės užtvankos, – kalbėjo R.Petrukanecas. – Be to, ekstremalus slalomas yra visiškai nauja rungtis – startas nuo trijų metrų aukščio rampos, įpusėjus distanciją reikia apsiversti. Į šią rungtį visada būdavo žiūrima kiek kreivokai. Netgi patys „slalomistai“ buvo šokiruoti – tai skiriasi nuo įprasto baidarių slalomo. Trumpai? Lietuvoje nėra jokių šansų vystyti šią olimpinę sporto šaką“.

Aurimas Lankas, Ignas Navakauskas, Romualdas Petrukanecas, Edvinas Ramanauskas, Artūras Seja

Aurimas Lankas, Ignas Navakauskas, Romualdas Petrukanecas, Edvinas Ramanauskas, Artūras Seja | asmeninio archyvo nuotr. 

Prisitaikyti prie naujos programos nacionalinės rinktinės turės vos dvejus metus po Tokijo olimpinių žaidynių, kadangi atranka prasidės likus metams iki Paryžiaus žaidynių.

„Šiokį tokį įdirbį padarėme startuodami su keturviete baidare. Apie nuotolį jau žinome. Visi Lietuvos baidarininkai bandys patekti į dvivietę arba keturvietę. Šešios vietos, dėl kurių bus didžiausios muštynės, – sakė R.Petrukanecas. – Matau, kas ir kur galėtų sėdėti, bet manau, prireiks nemažai eksperimentų. Nepavyks susodinti į dvivietę dviejų stipriausių ir tikėtis geriausio rezultato. Čia reikia susiirklavimo. Principas pasikeis: individualiai galėsi būti labai stiprus, bet į kitą valtį gali ir netikti. Treneriai spręs. Tai bus sunkus darbas. Manau, treneriams prireiks asistentų, nes viską aprėpti ir suprasti per ganėtinai trumpą laiką apie komandos formavimą bus nelengva“.

Artūras Seja l Manto Stankevičiaus nuotr.

R.Petrukanecas teigė, kad pirmąjį šoką išgyventi jau teko kanojininkams, kuomet sprinteriai buvo priversti susipažinti su kilometro distancija. „Atvirai? Kilometras yra visai kita planeta sprinteriui. 500 metrai? Dar kažkaip įmanoma transformuotis. Laukia fundamentalūs pasikeitimai treniruotėse ir požiūryje“.

Socialinėje erdvėje antradienį Rio olimpinių žaidynių prizininkas E.Ramanauskas, atrodo, pajuokavo, kad ateityje kanojas olimpinėse žaidynėse gali pakeisti ir SUP'ai (irklentės).

„Ir čia menki juokai. Toks dalykas gali nutikti, – sakė R.Petrukanecas. – Dabar duočiau „50/50“, kad taip gali nutikti. Netrukus vyks ICF prezidento rinkimai. Šiuo metu yra vienas vienintelis kandidatas į šį postą iš Vokietijos. Jis labai stipriai propaguoja SUP'ų irklavimą. Tikiu, kad kanojininkai gali išgirsti: „Taigi tą patį darote – ar su kanoja, ar su SUP'u? Pastarasis – netgi dar paprasčiau“. Galime sulaukti pasiūlymo ištraukti valtį ir padėti lentą ant vandens“.