„Riterių“ vartininkų treneris M.Malinauskas įvertino 2020 m. sezoną

„Riterių“ vartininkų treneris Mindaugas Malinauskas šiuo metu pluša su Lietuvos moterų rinktinės vartininkėmis. Pluša panašiai, kaip visą sezoną tai darė su Riteriais Tadu Simaičiu, Luku Paukšte, Geraldu Širvinsku ir iš komandos jau pasitraukusiu Vincentu Šarkausku.

Pradėdamas pokalbį, treneris pareiškė, jog su tokiais vartininkais – „nors į karą“, tačiau apie viską iš pradžių.

Prieš prasidedant sezonui, kontroliniame susitikime pagrindiniam „Riterių“ vartininkui Tadui Simaičiui varžovas sulaužė nosį. Nepaisant to, ji spėjo sugyti ir pirmose sezono rungtynėse „Riterių“ vartus saugojo būtent Tadas. Tuomet dėl pandemijos čempionatas buvo nutrauktas, o į jį sugrįžus T. Simaitis sužaidė geriausias rungtynes, kurios lėmė „Riterių“ pergalę prieš Vilniaus „Žalgirį“. Tuo metu su komanda jau treniravosi jaunasis G. Širvinskas, o vasarą prisijungė ir jau minėtas L. Paukštė, kuris visai neseniai sulaukė ir rinktinės vyriausiojo trenerio Valdo Urbono kvietimo į nacionalinę komandą.

„Kalbant apie visą sezoną bendrai, tai vertinčiau jį vidutiniškai. Gerai vertinti negaliu, nes komandiniai rezultatai tikrai ne tokie, kokių tikėjomės. Blogai vertinti taip pat nedrįsčiau, nes vartininko pozicija, mano manymu, šiemet buvo viena stabiliausių. Vėlgi, pozityvo tikrai nėra daug, nes bendri rezultatai nedžiugina.

Ieškant ryškesnių epizodų, tai pirmojo rato rungtynėse prieš „Žalgirį“ Tadas sužaidė taip, kaip vartininkai gali sužaisti tik kartą per sezoną. Dėl to tokios rungtynės ir vadinamos sezono rungtynėmis (šypsosi). Tokiais atvejais ir sėkmė, ir Dievai būna tavo pusėje. Natūralu, kad pakartoti tokius pasirodymus yra labai sudėtinga“, – pasakojo M. Malinauskas.

2020-aisiais „Riteriai“ net du kartus praleido po septynis įvarčius. Pirmuoju atveju, tokią nemalonę turėjo išgyventi T. Simaitis, antruoju – L. Paukštė. Čia itin svarbiu tapo psichologinis pasirengimas, kuris padėjo nepalūžti.

„Jie vyrai stiprūs, atlaikė (šypsosi). Kalbant rimtai, tikrai nėra lengva, bet geras vartininkas – ne tas, kuris nepraleidžia, o tas, kuris praleidęs atsistoja ir vėl įrodo, kad jis geras! Pasidarėme analizę ir pamiršome, nes šį sezoną tikrai nebuvo kada liūdėti.

To geriausias įrodymas – Luko pakvietimas į nacionalinę vyrų rinktinę. Jis tikrai perspektyvus vartininkas, turintis gerus fizinius duomenis ir gerai paruoštas techniškai. Iki laiptelio aukštyn jam trūksta labai nedaug. Tik kantrybės ir ramybės“, – dėstė M. Malinauskas.

B komandoje šiemet savo patirtį kaupė septyniolikmetis G. Širvinskas. Vartininkų treneris jaunuoliui pagyrų negailėjo nuo pirmosios treniruotės. „Darbštus, nesiskundžiantis ir žinantis, ko nori“, – apie jaunąjį savo auklėtinį sezono pradžioje kartodavo M. Malinauskas. Kas pasikeitė per šiuos metus? Kiek vartininkas paaugo?

„Manau, apie porą centimetrų (šypsosi). Iš tikro, man sunku spręsti. Čia panaši situacija į tą, kai nepastebi, kaip greitai užauga savi vaikai. Faktas, kad pažanga yra, rungtynėse matosi, kad vaikinas jaučiasi vis užtikrinčiau ir užtikrinčiau“, – džiaugėsi treneris.

Pačiam M. Malinauskui šis sezonas buvo pirmasis su A lygos vartininkais. Iki tol treneris per karjerą buvo dirbęs tik su jaunimu.

„Keistas sezonas. Keli pasiruošimai jam, rungtynės kas 3-4 dienas, prieš pabaigą – saviizoliacija. Tikrai ne taip planavau futbolo metus, tačiau tokie momentai išmoko, kaip reikia suktis turimomis sąlygomis. Juk kuo labiau kreipi dėmesį į smulkmenas, tuo daugiau jų atsiranda. Čia darbas be pabaigos – išsprendi vieną užduotį, iškart gauni kitą.

Grįžtant prie šio sezono, tai vertinti balais savo auklėtinių pasirodymo nenorėčiau, bet pasakysiu tiek, kad su tokiais vartininkais dirbti yra vienas malonumas. Jie žino, ko nori, todėl vaikyti su botagu nereikėjo nei vieno“, – juokaudamas reziumavo M. Malinauskas.