M.Vasiliauskas: „Svarbiausia – kantrybė“

Vienas talentingiausių jaunųjų Lietuvos tenisininkų Matas Vasiliauskas šiemet svajojo apie dalyvavimą Didžiojo kirčio turnyre, tačiau gavosi taip, kad visi 2020 – ieji jam nuėjo kaip šuniui ant uodegos. Balžeko teniso akademijos auklėtinis nesudalyvavo nei viename turnyre. Dar prieš pasaulinę pandemiją tenisininkas susirgo, o sugrįžęs pradėjo ruoštis ateities kovoms. Tiesa, bent šią dieną, neaišku, kokioms?

„Karantinas pristabdė visus, ne tik sportininkus. Gaila aišku. Man reikėjo tiek nedaug taškų tam, kad užsitikrinčiau kelialapius į porą Didžiojo kirčio turnyrų. Žemesnio rango turnyrų dar buvo begalės, o man reikėjo vieną arba du kartus prasibrauti iki finalo. Deja.

Be to, aš puikiai suprantu, kad esu toks ne vienas. Lygiai taip pat, kaip ir kalbant apie nežinomybę – kada viskas atsidarys? Ar bus trikdžių? Kaip bus vykdomos kelionės? Turnyrai? Klausimų labai daug“, - sakė M.Vasiliauskas.

Prisimink pavasarį. Ką darei, kad neišsimuštum iš ritmo? Kas tuomet buvo svarbiausia?

Kadangi pavasarį negalėjau žaisti teniso, tai labai daug apie jį galvojau (šypsosi). Apsvarsčiau visus ankstesnius savo mačus, ką galėjau juose daryti geriau ir kaip kitais kartais išvengti klaidų. Svarbiausia aišku buvo sulaukti geresnės situacijos.

Ar pavyko per tą laiką neišsimušti?

Sunku pasakyti. Jei kažkas ir buvo, tai labai greitai treniruotėse pradėjau jaustis gerai. Tikrai turiu daug noro ir įdedu daug jėgų tam, kad pasiekčiau savo tikslą. Žinau, kad svarbiausia – kantrybė.

Ką labiausiai turėjai sustiprinti sugrįžęs į treniruotes?

Reikėjo padirbėti su fiziniu pasiruošimu. Žaidime viskas po truputį sugrįžo, tačiau prie fizinių reikalų reikėjo padirbėti. Pasikartosiu, noro yra daug, tad prieš būsimas kovas kūną paruošiu kaip įmanoma geriausiai.

COVID-19 labai stipriai sumažino varžybų skaičių. Ar tą trūkumą įmanoma kažkuom kompensuoti?

Be abejo, varžybų labai trūksta. Dažnai į turnyrus sugrįžtu mintyse, nes jų visai neliko. Nuoširdžiai sakau, labai pasiilgau to jausmo. Aišku, ieškant pozityvo, galima pažymėti tai, kad turiu marias laiko pasiruošti sėkmingam sugrįžimui.

Kokią įtaką tiek treniruočių procesui, tiek tobulėjimui daro antroji koronaviruso banga?

Skirtumas didžiulis. Dabar niekas neuždaryta, galima treniruotis, todėl su treneriu stengiamės tai išnaudoti ir dirbti. Be abejo, įtampa dėl COVID-19 jaučiasi, visi saugomės, stebime vieni kitus ir jei anksčiau į mažesnius negalavimus nekreipdavome dėmesio, tai dabar yra kitaip.

Koks tikiesi būti, tai bangai pasibaigus?

Labai tikiuosi, kad man ši situacija padės sustiprėti psichologiškai ir tęsti savo darbą siekiant užsibrėžtų tikslų. Sunkiai ir tikslingai dirbti. Tikiuosi, kad sporte išliksim visi brandesni, vieningesni ir supratingesni vieni kitiems. Labai norėčiau tikėtis, kad Lietuvos valdžios supratimas, įskaitant ir Teniso federaciją į sportininkus, siekiančius profesionalaus kelio, pasikeis bent nedidele dalimi. Tikėjimas svarbiausia. Ir ne tik sporte. Netekęs tikėjimoo – netenki ir savų tikslų bei stiprybės!