A.Milaknis: „Kažkur palikome gynybą“
Artūras Milaknis | Sportas.lt/Tito Pacausko nuotr.
Penktadienį Kauno „Žalgiris“ (5/2) patyrė antrą pralaimėjimą Eurolygoje. Kauniečiai namuose po atkaklios kovos 90:93 (24:32, 30:16, 19:19, 17:26) turėjo pripažinti Madrido „Real“ (3/4) klubo pranašumą.
Po rungtynių „Žalgirio“ snaiperis Artūras Milaknis kalbėjo apie nesulaikytą „Real“ puolimą, žaidimą be sirgalių ir „Žalgirio“ trūkumus.
„Paprasta – pritrūko gynybos. Nežinau.. Smagus tas krepšinis, smagu jį žaisti, kai visi pelno taškus, kamuolys juda.. Prieš tokią komandą puolėme koją kojon, susikūrėme progas ir nebuvo abejonių, kad jas susikursime, bet kažkur palikome gynybą. Sunku pasakyti, nes lyg ir kalbamės kaip ginsime, bet ateina rungtynės ir kažkur tai pabėga. Negaliu sakyti, kad kažkur vienas ar kitas pabėga, bet kaip komanda, kaip bendras mechanizmas, kažkur nesudirbame“, – „Žalgiris TV“ sakė A.Milaknis.
– Antrame ir trečiame kėliniuose pavyko gintis prieš „Real“?
– Taip, bet trūksta.. Būna tų epizodų, nesakau, kad viskas beviltiška. Tikrai būna, kai momentais ginamės gerai, bet tie momentai per trumpi. Kartais užtikrintumo pritrūksta ir puolimo, o tokioms komandoms sugrįžti prie 10 taškų yra juokinga.
Eurolygos rungtynės: „Žalgiris“ – „Real“ (11.06) 48 nuotr.
– Ko pritrūko tais momentais, kai prie dešimties taškų persvaros neperlaužėte rungtynių?
– Pritrūko šaltakraujiškumo, nes lyg ir apsigindavome. Kažkur bėgdavome, vienas prarado kamuolį, puolime bauda... Jie įmetė vieną, išnaudojo „missmatch“ situacijas, mes nesuspėjome, nepadarome kažkur baudelių, ką jau šlifavome metai atgal. Nėr ko verkti ir nuleisti galvą, reikia imti kaip pamoką ir taisyti. Su tokiomis komandomis puolimu lygiai galime pasigalinėti, turime potencialo, bet tokia komanda kaip mes, turime sustabdyti ir jų puolimą.
– Tokios komandos kaip Madridas baudžia už mažas klaidas?
– Taip... Ir prisitaiko. Jie yra aukšto meistriškumo krepšininkai ir labai greitai skaito situacijas.
Sirgaliai „Žalgirio“ – „Real“ rungtynėse Kaune (11.06) 14 nuotr.
– Kaip buvo keista žaisti tokioje „Žalgirio“ arenoje?
– Dar ne tiek, kiek kad būtų pilnai tuščia. Kažkokia dvasia jautėsi, buvo tikrai nemažai sirgalių. Nebuvo spengiančios tylos, todėl džiugu ir smagu, kad žmonės nepabūgo ir atėjo pažiūrėti šiam momentui paskutinių rungtynių. Reikia tikėtis, kad viskas greitai susitvarkys ir po trijų savaičių dar daugiau sugrįš.
– Kai nėra kas užkuria, reikia papildomos motyvacijos?
– Nemanau. Rungtynės yra rungtynės, tu treniruojiesi ir dirbi, kad vainikuotum tą darbą. Man asmeniškai rungtynės yra šventė, aš jomis džiaugiuosi.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
